Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Žvilgsnis į Europą: kaip apsiginti nuo savęs?

2014 01 29

Pastaruoju metu žiniasklaidai nepabosta gvildenti euro zonos krizės temos. Pasitelkiama daug metaforų, palyginimų, skambių frazių, pati Europos Sąjunga (ES) pamažu bando stiprinti savo institucijas, kad jos būtų stabilesnės. ES įgyvendina esminius pokyčius, ne visi jie yra greitai pastebimi. Tiesa, maži svarūs žingsneliai gali duoti reikšmingų rezultatų ateityje. Reformos pradedamos nuo euro krizės galimų priežasčių įvertinimo. Daugelis žmonių Vokietijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje dėl jos kaltina pernelyg dideles viešąsias išlaidas ir ekonomines bei politines klaidas Graikijoje, Ispanijoje ir Kipre. Tai destabilizavo tiek euro zoną, tiek ir visą ES.

Vienijanti valiuta tapo skaldančia. Dėl įvairių problemų imta kaltinti eurą bei palūkanų normų politiką, ypač – jos poveikį Pietų Europai. Ko gero, svarbus uždavinys dabartinei Europai būtų stiprinti euro zoną visomis fiskalinėmis ir politinėmis priemonėmis. Tai tik dar kartą parodo bankų sąjungos reikalingumą. Šio tikslo siekiama, bet procesas išlieka lėtas. Vis dėlto minėtas mechanizmas stokoja viešumo, žmonėms jis pristatomas pernelyg sausai. Susidaro vaizdas, kad tiesiog kuriamos naujos institucijos, skirtos kovoti su gana abstrakčiais naujais iššūkiais.

Antra vertus, bandant suvaldyti krizę padaryta nemažai. Pradeda atsigauti Pietų Europos šalių ekonomikos, nors joms kyla dar daug grėsmių. Džiugina Airijos pavyzdys, bet šalies žmonėms taupymo priemonės buvo itin skausmingos. Ima augti Ispanijos eksportas, esama teigiamų poslinkių pensijų sistemoje, darbo rinkoje. Pasekti šių šalių pavyzdžiu skatinamos Prancūzija ir Italija. Visa tai padėtų kurti konkurencingesnę Europą.

Daugelis sutiks, kad Vokietijos vaidmuo Europoje yra išskirtinis: tiek dėl ekonomikos dydžio, tiek dėl įtakos reformoms kitose šalyse. Šalia jos bet kuri valstybė jaučiasi silpna. Tačiau galiai išlaikyti taip pat reikalinga pamatuota kaita, tolesnis dėmesys institucijoms. Krizės linkusios kartotis, bet jos nebūna identiškos. Problemos ateityje, ko gero, bus kitokios rūšies ir dydžio. Joms spręsti vėl prireiks naujų modelių, atsiras nauji „kaltininkai“.

Daug iššūkių gali tekti įveikti Europos centriniam bankui, bendradarbiaujant su nacionalinėmis institucijomis. Svarbūs procesai finansų rinkose, staigiai reaguojančiose į politinius ir ekonominius įvykius pasaulyje. Ekonominis burtažodis šioje situacijoje yra „konkurencingumas“.

Pagal 2014 m. sausio 22 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras