Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Apie keturis puslapius, skirtus Lietuvai Rusijos URM ataskaitoje (20)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 02 07

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį ES valstybėse, kurioje net keturis puslapius skyrė Lietuvai (jos tekstą rusų ir anglų kalbomis galima rasti čia). Pirmiausia būtina pasakyti, kad tai vienas iš informacinio karo ne tik prieš mūsų šalį, bet ir prieš visą demokratinę Europą elementų bei akivaizdus Amerikos, kurios Valstybės departamentas irgi kasmet skelbia ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje, atkartojimas.

Įdomu, kad ir Vašingtonui (Gvantanamas, šnipinėjimas ir t. t.), ir Maskvai užtenka savų problemų dėl žmogaus teisių (ypač Maskvai), bet jie vis tiek leidžia sau mokyti kitus demokratijos. Kaip tik todėl pirminė kritikuojamų valstybių reakcija į tokio pobūdžio dokumentus visada yra agresyvi, paremta posakiu „Pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada matysi, kaip iš brolio akies išimti krislelį“. Tačiau tai nekonstruktyvu. Žinoma, Rusijos ataskaita sureikšmina jai naudingus negatyvius analizuojamų epizodų momentus, tačiau tai nereiškia, kad neverta pasistengti ramiai ir objektyviai apsvarstyti pateikiamų kaltinimų – galbūt Lietuvai iš tiesų yra dėl ko susimąstyti ir kai ką taisyti, juolab kad šalies valdžia kartais yra linkusi principingai nematyti įvairių problemų ir dėtis, kad jų tiesiog nėra (nors iš tikrųjų situacija blogėja).

Taigi, Rusijos URM priekaištų mūsų valstybei sąrašas yra gana įspūdingas ir pakankamai aštrus. Pirma, akcentuojama, kad Lietuvoje toli gražu ne viskas gerai su tautinių mažumų teisėmis. Pavyzdžiui, nėra Tautinių mažumų įstatymo, ribojama jų teisė gauti išsilavinimą gimtąja kalba. Maža to, ataskaitoje rašoma, jog šalyje stiprėja nacionalizmas ir net neonacizmas, „kuriems palankią dirvą kuria nuoseklūs Lietuvos valdžios bandymai falsifikuoti naujausios istorijos įvykius, prilyginti sovietinį režimą nacistiniam, heroizuoti fašistų pagalbininkus“.

Antras kritikos blokas susijęs su žodžio ir spaudos laisve. Šiuo atveju, savaime suprantama, buvo paminėta istorija su laida „Žmogus ir įstatymas“ apie Sausio 13 d. įvykius ir jos pasekmės Pirmajam Baltijos kanalui (ką jau kalbėti apie NTV siužetą apie VSD šnipinėjimo metodus), tariamai nepagrįstai nuteistas A. Paleckis ir P. Gražulis, kuriam „uždraudė laisvai išsakyti savo nuomonę apie seksualinių mažumų atstovų paradą“.

Trečias kaltinimų paketas akcentuoja Lietuvos nenorą tinkamai užbaigti CŽV kalėjimo buvimo šalyje bylą. Dokumente teigiama, kad taip ignoruojama, pavyzdžiui, Europos Parlamento pozicija (jo 2013 m. spalio 10 d. priimta rezoliucija) ir įvairių nevyriausybinių žmogaus teisių apsaugos organizacijų nuomonė.

„Žmogaus teisių užtikrinimo ir apsaugos situacija Lietuvoje ne tik negerėja, bet atskirose srityse, pavyzdžiui, žodžio laisvės ir žiniasklaidos, ir toliau prastėja. (...) Valdžia nemato tebesitęsiančių sisteminių problemų šioje srityje“, – konstatuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktorius Oskaras Jusys, komentuodamas Rusijos URM paruoštą ataskaitą, pareiškė: „Šis pranešimas yra neobjektyvus aptariamos temos atžvilgiu, skleidžia dezinformaciją apie procesus Europos Sąjungoje ir mūsų šalyje. Jame taip pat bandoma ginčyti esminius Lietuvos istorijos faktus, nepripažįstant totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų. Lietuva kategoriškai pažymi, kad tokie Rusijos vertinimai ir bandymas pateikti neteisingas istorijos ir kitų aplinkybių interpretacijas, prisidengiant žmogaus teisių tema, yra nepriimtini ir neturi nieko bendra su žmogaus teisių padėties pasaulyje analize ar vertinimu.“

Lietuvos URM reakcija ir turėjo būti kaip tik tokia. Tačiau kartu reikia suprasti, kad jeigu Rusija skyrė mūsų valstybei net keturis puslapius (tarp kitko, Latvijai ir Estijai – taip pat po 4, o Vokietijai – net 7 puslapius), vadinasi, iš esmės yra apie ką rašyti, o tai jau neramina. Kadangi Lietuvos galimybės simetriškai atsakyti į Maskvos informacinius išpuolius yra ribotos dėl finansinių ir žmogiškųjų resursų stokos, būtina bent jau pasistengti, kad Rusija turėtų kuo mažiau priežasčių priekaištauti mūsų šaliai. Ji gali perdėtai negatyviai sureikšminti tam tikrus faktus, tačiau jeigu tie faktai yra, tai jau negerai. Pažiūrėkime iš eilės.

Niekas turbūt nesiginčys, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija didina savo reitingus etninės įtampos eskalavimo sąskaita, bet jeigu V. Tomaševskis sugeba tapti Seimo ir Europos Parlamento nariu, o jo partija – valdančiosios koalicijos dalimi, už jį kažkas balsuoja, ir tas kažkas yra nepatenkintas esama padėtimi. Kitaip tariant, lenkų tautinės mažumos lūkesčių problema Lietuvoje vis dar neišspręsta, jos sprendimas vilkinamas, tai ir suteikia pagrindą Lenkijai bei Rusijai kritikuoti mūsų šalį už pažadų nevykdymą ir nepakantų požiūrį į atitinkamas tautines mažumas. V. Tomaševskio reitingų smukimas taps geriausiu įrodymu, kad šioje srityje judama teisinga linkme.

Lygiai taip pat reikia suprasti, kad riba tarp pilietiškumo bei patriotizmo ir nacionalizmo per „tautinio jaunimo“ eitynes, kuriose skamba šūkiai „Lietuva lietuviams“ ir demonstruojama ginčytina simbolika, yra labai sąlyginė. Dėmesį į tai atkreipia ir nemažai Lietuvos ekspertų. Pavyzdžiui, politologas M. Kluonis teigia, kad Kovo 11-oji idėjiškai yra pergalės prieš Kremlių ir išsilaisvinimo iš autoritarizmo diena, o ji dabar tampa agresyvaus nacionalizmo, pirmiausia nukreipto prieš savo bendrapiliečius, demonstravimo diena. Ir tokioje situacijoje mes norime, kad Rusija nepasinaudotų proga mums įgelti?

Dar vienas diskutuotinas atvejis – Pirmojo Baltijos kanalo transliavimo uždraudimas. Vienoje ataskaitos vietoje rašoma: „Iš esmės Lietuvos diplomatas pripažino, kad kitaminčių persekiojimas yra oficiali Lietuvos valdžios politika bijant kėsinimosi į savo naujausios šalies istorijos traktavimą.“ Jeigu šiame sakinyje lietuvišką aspektą pakeistume rusišku, esmė liks ta pati. Tačiau Lietuva, skirtingai nei Rusija, yra demokratinė valstybė, kuri su „Žmogus ir įstatymas“ laidomis ar O. Gazmanovo dainomis turi kovoti ne draudimais (kalbomis apie sankcijas), o tokių dalykų ignoravimu. Suprantama, mūsų jaunai valstybei kovos už nepriklausomybę tema yra labai jautri, tačiau reikia mokėti suvaldyti emocijas, vedančias prie klaidų, kuriomis oponentas informaciniame kare puikiai naudojasi.

Pagaliau, CŽV kalėjimo Lietuvoje klausimas. Suprantama, kad Amerika yra tradicinė mūsų sąjungininkė. Todėl strateginės partnerystės vardan eskaluoti šią temą, kurioje, kaip rodo ir Europos institucijų nerimas, lieka neatsakytų klausimų, Lietuvai yra nenaudinga. Tačiau problema lieka, ir šiuo atveju labiau kalta ne Rusija, kuri naudoja šį faktą savo naudai, o mes, kad sąžiningai neužbaigiame šios bylos.

Lietuvos konservatorių partija dažnai kaltinama tuo, kad pernelyg demonizuoja Kremlių ir jo keliamas Lietuvai grėsmes. Gal tam tikrais atvejais lazda ir perlenkiama, bet kai kalbama apie Rusijos informacinį puolimą prieš mūsų šalį, konservatoriai yra teisūs. Rusijos URM paruošta ataskaita tai įrodo. Tačiau kartu reikia pripažinti, kad dažnai mes savo rankomis kuriame palankią dirvą oponentui mus menkinti, nes emocijos užgožia racionalumą ir viskas klostosi pagal garsiąją V. Černomyrdino frazę: „Norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada.“ Kitaip tariant, spręskime problemas ir kontratakuokime demokratiškai, racionaliai ir konstruktyviai, kad kitą kartą Rusijos diplomatams tektų rimtai palaužyti galvą, ką gi parašyti tame viename Lietuvai skirtame puslapyje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 20)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras