Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius (Edgars Rinkēvičs), atsakydamas į „Telegraf.lv“ klausimus, pabrėžė, kad su Rytų kaimynine šalimi reikia dažniau kalbėtis apie esamus nesutarimus.  

- Pastaruoju metu jaučiama tam tikra tvyranti įtampa santykiuose su Rusija. Buvo uždrausta importuoti vieno Latvijos gamintojo šprotus, nuskambėjo Jūsų kolegos Sergejaus Lavrovo pareiškimai... Tai Ukrainos įvykių aidai? Ar aš čia klystu ir dviejų šalių santykiuose viskas gerai?

- Mūsų santykių raidą galima apibūdinti labai įvairiom spalvom – ir baltai, ir raudonai, ir juodai, ir žaliai, ir t. t. Dėl vadinamojo šprotų karo <...> neįžvelgiu jokios politikos, nes ten buvo konkrečių susiklosčiusių priežasčių <...>.

Neseniai Rusija nusprendė uždrausti kiaulienos importą iš Europos Sąjungos valstybių, čia ir vėl nėra politikos – juk ES dėl to turi problemų <...>.

Tačiau tai, ką pernai patyrė Lietuva, – taip, ten jau buvo politika ir Europos Sąjunga pakankamai griežtai reagavo dėl Rusijos elgesio. Oficialus skundas nuskriejo į Pasaulio prekybos organizaciją, o ten, kai viską išsiaiškina, ir baudų nevengia skirti.

Labai norime, kad užsimegztų ES ir Rusijos pokalbis ir būtų sprendžiami klausimai, dėl kurių dar nesame sutarę. Apie tai lapkritį (2013 m.) sakiau Sergejui Lavrovui ir neseniai – Katerinai Ešton, ES užsienio ir saugumo politikos vadovei. Pvz., Rytų partnerystės dialogas nebuvo toks, koks turėtų būti.

Būsime itin konstruktyvūs ir laikysimės vektoriaus Europos Sąjunga–Rusija. Kai Latvija pirmininkaus ES Tarybai, tikimės padirbėti prie naujos ES ir Rusijos sutarties rengimo <...>. Be to, yra numatytas  dalykiškas darbas su Rusija dėl kito mūsų prioriteto – Centrinės Azijos ir Afganistano, ir aš čia įžvelgiu gerą galimybę pokalbiui palaikyti. 

Interviu santrauką parengė Geopolitinių studijų centras. Visą tekstą 2014-02-05 paskelbė „Telegraf.lv“. 

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.