Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Viktoro Janukovyčiaus manevrai (136)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 02 17

Kai prieš kelias savaites politinė situacija Ukrainoje vėl gerokai įkaito, šalies prezidentas pasiėmė nedarbingumo lapelį – oficialiai buvo pranešta, kad jį į lovą paguldė aukšta temperatūra. Tačiau netrukus iš lovos teko išlipti: politinėms kovoms iš gatvių persikėlus į Aukščiausiąją Radą, prezidentui teko slopinti maištą savo paties laive. 52 valdančiosios Regionų partijos deputatai buvo pasirengę balsuoti už opozicijos inicijuotą įstatymo projektą, tarp kitų sausio 16 d. Rados priimto įstatymų paketo pakeitimų numatantį ir besąlygišką amnestiją protestų dalyviams.

Kaip rašė ukrainiečių leidinys „Insider“, sužinojęs, kas dedasi parlamente, prezidentas V. Janukovyčius tučtuojau atvyko į Aukščiausiąją Radą ir pagrasino ją išvaikyti. „Tokių keiksmažodžių aš seniai negirdėjau, jis grasino visus sumaišyti su asfaltu, susodinti kalėjiman, nes jis kiekvienam deputatui turįs po bylą“, – „Insider“ skundėsi vienas iš Regionų partijos narių.

V. Janukovyčius kategoriškai pareikalavo, kad būtų balsuojama dėl alternatyvaus projekto, kurį parengė ir pristatė jo atstovas parlamente: remiantis juo, sulaikytų protestuotojų paleidimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu demonstrantai per 15 dienų išsikraustys iš užimtų administracinių pastatų ir pasitrauks iš gatvių, pasilikdami tik Maidane. Anot Ukrainos prezidento, šį variantą jis suderino su užsienio šalių atstovais, tarp kurių – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV viceprezidentas Joe Bidenas. Įpykusio V. Janukovyčiaus nesujaudino net ir partiečių išsakytos baimės dėl savo gyvybės – neva keletas iš jų prie namų radę padėtus laidotuvių vainikus...

Užgniauždamas maištą Regionų partijoje ir griežtai atmesdamas opozicijos siūlytą įstatymo projektą, V. Janukovyčius priminė: premjero Mykolos Azarovo atsistatydinimas buvo didelė nuolaida opozicijai, tad dabar jis tikisi „atsakomųjų veiksmų“.

Nors įstatymas dėl amnestijos buvo priimtas, kyla klausimas, kodėl jame numatytas gana ilgas terminas, per kurį protestuotojai turi grąžinti užimtus administracinius pastatus ir pasitraukti iš gatvių? Tikimasi, kad protestuotojai tai padaryti dels, o per tą laiką pasibaigs Sočio žiemos olimpinės žaidynės ir į procesą Ukrainoje aktyviai įsitrauks Rusija.

Juolab kad Rusijoje Kremliaus valdomos televizijos išsijuosusios kuria antiukrainietišką nuotaiką, kryptingai nuodydamos žiūrovų sąmonę daugiasluoksniu melu. Kaip rašo tinklalapis ej.ru, pirmasis informacinių laidų „arkliukas“ – Maidane susirinkę vien tik aršūs nacionalistai. Vietoj žodžių „mitinguotojai“, „protestuotojai“, „demonstrantai“ vartojami „nacionalistai“, „ultros“, „ekstremistai“. Antra „žinia“ – dabartiniai Ukrainos nacionalistai tiesiogiai tapatinami su 70 metų senumo karo nusikaltėliais ir hitlerininkais. O bene „gražiausia“ – į jokius objektyvumo ir net sveiko proto rėmus netelpantys interviu su „Berkut“ smogikais, kurių rusų televizijos korespondentas naiviai klausia, kuo jie ginkluoti, o šie rodo guminę lazdą. „Ir viskas?“ – klausia korespondentas. „Ir viskas“, – atsako „sąžiningi“ kariai. O tie keli užmušti protestuotojai – tai jie ten vienas kitą, kad paskui apkaltintų „Berkut“...

„Kraujo logika“

Taip straipsnį pavadino Čekijos leidinys „Respekt“ – anot jo, nei Ukrainos milicijos žiauriame elgesyje, nei sausio 16 d. priimtuose drakoniškuose įstatymuose, varžančiuose susirinkimų laisvę, iš pirmo žvilgsnio nėra jokios logikos. „Juk jeigu V. Janukovyčius būtų palikęs protestuotojus ramybėje, laikui bėgant demonstrantų energija būtų išsekusi. O dabar prezidentas bando susidoroti su masiniais protestais jau ne tik Kijeve ir, atrodo, praranda kontrolę šalyje“, – rašo „Respekt“.

Kodėl V. Janukovyčius leido pralieti kraują? Vietoj atsakymo čekai perpasakoja žurnalo „The Economist“ redaktoriaus Edwardo Lucaso spėjimus, paremtus neįvardintais šaltiniais. Taigi, tie šaltiniai tvirtina, kad prievarta Ukrainoje buvo dalis susitarimo, kurį V. Janukovyčius sudarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šis Kijevui pažadėjo 15 mlrd. JAV dolerių ir pigias gamtines dujas, bet iškėlė sąlygą: V. Janukovyčius turi garantuoti, kad Ukraina taps Eurazijos sąjungos nare. O kad garantijos nebūtų tik žodis, kurį galima nesunkiai sulaužyti, V. Putinas neva pareikalavo susitepti rankas krauju – kad nebeliktų kelio atgal. Praliejus kraują, ukrainiečių tauta įsiustų ir šį įsiūtį galima būtų sutramdyti tik jėga ir įvesta diktatūra. Šiame etape mielai padėtų Maskva. Be to, su „kruvinų rankų“ prezidentu jokių, tikrai jokių reikalų nenorėtų turėti Europa – asociacijos sutartis su ES taptų praeitimi...

Anot „Respekt“, toks scenarijus turi gangsteriškos logikos, kuri vargu ar suprantama eiliniam Europos politikui. Ši logika netgi gali kai ką apversti aukštyn kojom: jeigu V. Janukovyčius susitvarkys su politine krize ir užkirs kelią galimam pilietiniam karui, kai kurie Europos politikai jam už tai net gali būti dėkingi...

Manevrai ar neviltis?

Bet kokiu atveju, V. Janukovyčiaus elgesys pastaruoju metu yra gana chaotiškas, nors negalima atmesti versijos, jog tai – gerai apgalvotų politinių manevrų dalis. Valdančiajai partijai, tegul ir grasinant kai kuriems deputatams asfaltu ar kalėjimu, vis dėlto pavyko laimėti kabinetinį mūšį – opozicija parlamente, skirtingai nei gatvėse, veikia nevieningai, neturi nei aiškios pozicijos, nei vieno stipraus lyderio. Tokioje atmosferoje įdomus tampa katės ir pelės žaidimas dėl Konstitucijos pataisų, kurių nuosekliai reikalauja opozicijoje esančios partijos. Valdžiai oponuojančios politinės jėgos reikalauja grąžinti 2004 m. Konstituciją, o tai reikštų nemažos dalies prezidento įgaliojimų atidavimą parlamentui ir vyriausybei. Be jokios abejonės, neišvengiami taptų pirmalaikiai ir prezidento, ir parlamento rinkimai.

Interneto naujienų portalo ria.ru politikos apžvalgininkas Vadimas Dubnovas atkreipia dėmesį: Konstitucijos taip staiga nepakeisi, pirmalaikiai prezidento rinkimai gali būti ne tokie jau pirmalaikiai, nes eiliniai numatyti kitų metų pradžioje. Ši aplinkybė negąsdina ir opozicijos, nes ji nėra vieninga ir prezidento rinkimams nėra pasirengusi.

„Galbūt valdžia sugalvojo šiomis nuotaikomis su opozicija pažaisti. Net nebuvo bandoma užkirsti kelio gandams, neva opozicija turi užtektinai balsų, kad būtų keičiama Konstitucija ir kad būtų atstatydintas parlamento pirmininkas. Vasario 4 d. parlamento posėdyje prezidento atstovas Aukščiausiojoje Radoje Jurijus Mirošničenka netgi pareiškė, jog V. Janukovyčius iš principo pasirengęs pirmalaikiams rinkimams, jeigu neliks kitokio būdo išspręsti krizę. Tačiau jau po kelių valandų iš prezidento aplinkos atskrido kitokia žinia: pirmalaikių rinkimų klausimas nekeliamas“, – rašė V. Dubnovas.

Su tuo, kad Konstitucijos pakeitimas būtų vienas rimtesnių kelių susidariusiai politinei krizei spręsti, sutinka ir Prancūzijos leidinys „Le Huffington Post“: jeigu būtų priimtas sprendimas grįžti prie 2004 m. Konstitucijos ir panaikinti sustiprintas prezidento galias (2010 m. redakcija), V. Janukovyčiaus puslapį galima būtų užversti, o tai – kelias iš krizės. Pereinamuoju laikotarpiu galima būtų paleisti Aukščiausiąją Radą ir surengti ne tik išankstinius parlamento, bet ir kai kurių regionų bei municipalinius rinkimus. Tai iš tiesų sumažintų įkaitusias aistras.

Bet ne viskas taip paprasta: Konstitucijos ir pirmalaikių rinkimų klausimai pernelyg susiraizgę tarpusavyje. Anot prancūzų „Les Echos“, jeigu pirmiau būtų keliamas rinkimų klausimas, ar jie būtų rengiami pagal dabar galiojančią Konstituciją? O jeigu pirmiau būtų keičiama Konstitucija, kiek šis procesas būtų konstruktyvus turint omeny tai, kas vyksta šalyje ir kaip šios nuotaikos persikelia į kabinetus ar posėdžių sales?

Todėl prezidento V. Janukovyčiaus atstovų kalbos apie darbotvarkėje įrašytą Konstitucijos klausimą labiau primena politinį manevrą nei rimtą bandymą įveikti krizę.

Nevieningos opozicijos veiksnys

Jau minėtas V. Dubnovas (ria.ru) rašo: „Vienybė opozicijos gretose nuo pat pradžių buvo abejotina. Arsenijus Jaceniukas, Vitalijus Klyčko ir Olegas Tiagnibokas neslėpė, jog tik susiklosčiusi situacija ir būtinybė imti vadovauti Maidano judėjimui juos privertė užmiršti buvusius nesutarimus. Net ir esminius, tokius kaip integracija į Europą – to, pavyzdžiui, niekada nepalaikė O. Tiagnibokas.“

Tačiau laikui bėgant ir prasidėjus „karštajai“ protestų stadijai, visi trys politikai vis mažiau slėpė, kad Maidanui jie atstovauja tik tiek, kiek jiems leidžia kiti protesto dalyviai – ypač radikalai, kurių jėgomis ir buvo organizuojama Maidano infrastruktūra ir užtikrinamas pasipriešinimas jėgos struktūroms. Maža to: kai parlamentinei opozicijai taip ir nepavyko iškovoti Maidano dalyviams palankaus įstatymo dėl amnestijos, kaip tik radikalusis „Dešinysis sektorius“ pradėjo tiesiogines derybas su Ukrainos jėgos struktūromis ir taip išlaisvino dešimtis sulaikytųjų. Maža to – anot V. Dubnovo, Olegas Michniukas, „afganų“ veteranų susivienijimo, ginančio Maidaną, atstovas, pareiškė, kad jeigu bus paleisti sulaikyti jo bendražygiai, protestuotojai pasirengę pasitraukti iš barikadų Gruševskio gatvėje. Žinoma, tokį pareiškimą tuoj pat bandė paneigti Maidano komendantas, partijos „Batkivščina“ atstovas Andrejus Parubijus, bet šios detalės tik paliudija, kad vienybės opozicijos gretose vis mažiau.

„Be to, „Dešinysis sektorius“ pareikalavo stebėtojo statuso prezidento ir opozicijos derybose, o jo lyderis Dmitrijus Jarošas pareiškė apie ketinimą balotiruotis į prezidentus. Valdžia, laimėjusi mūšį parlamento posėdžių salėje, gali su pasitenkinimu stebėti jėgų persigrupavimą gatvėje“, – konstatuoja V. Dubnovas.

O bene įdomiausias šiuose persigrupavimuose yra kalinčios Julijos Tymošenko faktorius. Anot ria.ru politikos apžvalgininko, galima sakyti, būtent ji sudavė pagrindinį smūgį opozicijai – net ir neturint formalių įrodymų, kad ji tą smūgį iš tiesų sudavė.

„Apie J. Tymošenko laiško egzistavimą, kurį neva vasario 4 d. iš Charkovo atvežė jos dukra ir kuris buvo adresuotas opozicijai, iš pradžių nepatikėjo net partijos „Batkivščina“ nariai, per kurios posėdį jis ir buvo perskaitytas. Kaip teigia Ukrainos laikraščio „Kommersant“ šaltiniai, liudytojai, pareikalavę parodyti laišką, pasakoja net apie skirtingą puslapių skaičių – vieni sako, kad jų buvo šeši, kiti – aštuoni puslapiai“, – rašo V. Dubnovas.

Ir ką gi tokio šokiruojančio savo partijos bičiuliams galėjo parašyti J. Tymošenko? Sensaciją neva atskleidė jokiai parlamentinei frakcijai nepriklausantis deputatas Viktoras Baloga (kadaise buvęs mirtinas J. Tymošenko priešas, nes dirbo prezidentui Viktorui Juščenkai): jis tam pačiam laikraščiui „Kommersant“ papasakojo, kad kalinti politikė nepritaria Konstitucijos keitimui ir pasisako tik už pirmalaikius prezidento rinkimus. Maža to, neva laiške „Batkivščinos“ frakcijai buvo parašyta, kad iš opozicijos atstovų pirmalaikiuose rinkimuose daugiausia šansų turėtų A. Jaceniukas, tačiau jis nebuvo įvardintas kaip galimas kandidatas.

Partijos „Batkivščina“ atstovas, Aukščiausiosios Rados deputatas Sergejus Sobolevas interviu naujienų agentūrai „LIGAbiznesInform“ sakė, kad laišką reikia skaityti vertinant kontekstą, ir pridūrė: „Tai tik vienas iš opozicijos veikimo variantų.“ Vienaip ar kitaip, partija „Batkivščina“ neatsisakė Konstitucijos keitimo klausimo ir toliau dėl to ketina derėtis su V. Janukovyčiumi.

Julijai reikia kovojančios Ukrainos

Jeigu paslaptingas laiškas su raginimu atsisakyti Konstitucijos keitimo klausimo iš tiesų egzistuoja, turėtų stebinti toks netikėtas J. Tymošenko pozicijos artumas V. Janukovyčiui, kuris tikrai nenori prarasti didelės dalies savo įgaliojimų. Tačiau viskas daug paprasčiau: kai kurių ekspertų manymu, J. Tymošenko matuojasi prezidento krėslą ir todėl visiškai nenorėtų, kad šis būtų simbolinis.

„Tačiau galima ir kitokia logika. J. Tymošenko jos dabartinėje situacijoje iš tikrųjų nenaudingi jokie kompromisai tarp prezidento ir opozicijos. Jai reikalingas kovojantis Maidanas, kuris neturi pripažinto lyderio, galinčio mesti iššūkį rinkimuose V. Janukovyčiui. Maža to, net stiprėjantis V. Janukovyčius galbūt labiau atitinka J. Tymošenko taktiką nei stiprus Maidano lyderis. Jai reikalingas toks priešininkas, kurį nugalėti gali tik ji pati. Nes tik visuotinis to pripažinimas reikštų jos reikalingumą“, – tvirtina ria.ru politikos apžvalgininkas V. Dubnovas.

Dabar gi J. Tymošenko reikšmė mažėja su kiekviena nauja pasipriešinimo diena – kuo daugiau opozicija darys kompromisų, tuo labiau mažės jos populiarumas. Neseniai atlikta sociologinė apklausa (kompanija „Socis“) liudija: J. Tymošenko reitingas siekia 20,8 proc. ir ji kol kas netgi nusileidžia V. Klyčko (21,6 proc.). Bet, pabrėžia sociologai, šis reitingas turi prasmės tik tuo atveju, jeigu ji tikrai dalyvautų prezidento rinkimuose. O to, regis, nenori nei valdžia, nei bendraminčiai iš opozicijos. Todėl J. Tymošenko reikalingas Maidanas – kovojantis ir neieškantis kompromisų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 136)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras