Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ukrainos ateitis sprendžiama šiandien (38)

Viktoras Denisenko
2014 02 21

Nepriklausomybės aikštė Kijeve (Maidane) tapo visos Ukrainos simboliu. Lokalūs įvykiai šioje sostinės aikštėje turi platesnę prasmę ir atspindi situaciją visoje šalyje. Padėtis čia itin sudėtinga, todėl kol kas nėra lengva atlikti bent tikslesnę jos analizę ir juo labiau ką nors prognozuoti. Šiame straipsnyje bus bandoma pateikti svarbiausius aspektus, kurie lemia sudėtingą situaciją Ukrainoje, ir pamąstymus apie galimą šios šalies ateitį.

Ukrainos valdžia nesugebėjo suvaldyti krizinės, o dabar jau galima drąsiai sakyti, kad ir kritinės situacijos. Pasirinkęs sprendimą bandyti numalšinti protestus jėga Viktoras Janukovyčius įsuko savo šalį į kruvinos priešpriešos verpetą. Šiandien į paviršių kyla visos sudėtingos povandeninės srovės, kurios ir anksčiau darė įtaką į Ukrainos gyvenimui, tačiau taikos metu tas poveikis nebuvo toks pragaištingas.

Analizuojant situaciją Ukrainoje tenka kalbėti apie bent tris vidines ir mažiausiai dvi išorines jėgas.

Vidinės jėgos

Oficialiosios valdžios struktūros – prezidentas V. Janukovyčius, valdančioji Regionų partija, valdžios kontroliuojamos jėgos struktūros ir pan. Jų pasirinktas veikimo būdas – agresyvus, ryžtingas bandymas numalšinti  jau kelis mėnesius nenuslūgstančias protesto akcijas, jėga užtikrinti tvarką ir stabilumą (taip, kaip jie tai įsivaizduoja).

Politinės opozicinės jėgos – partijos UDAR, „Batkivščina“ ir „Svoboda“. Jos mėgina veikti oficialiame politiniame lauke. Smerkdami valdžios veiksmus, šių politinių jėgų atstovai bando atstovauti visiems protestuotojams ir susodinti konflikto puses prie derybų stalo, siekia atlikti tarpininko vaidmenį. Tačiau šie veiksmai nėra vaisingi. Oficialioji valdžia nesirengia keisti savo sprendimų (tai rodo paskutinis iki šio momento vasario 19 d. įvykęs opozicijos atstovų susitikimas su V. Janukovičiumi: http://inotv.rt.com/2014-02-19/Klichko-YAnukovich-ne-zhelaet-uslishat), be to, neaišku, kiek šių politinių jėgų atstovų žodis yra svarus tarp kovingai nusiteikusių protestuotojų. Minėtos opozicinės jėgos jau kurį laiką nekontroliuoja Maidano protesto veiksmų.

Kita, galbūt – esminė, vidinė jėga yra protestuotojai gatvėse. Šiandieninėje situacijoje juos galima vadinti protestuotojais-kovotojais. Tai pusiau organizuota struktūra (Maidano jėgos yra organizavusios medicininės pagalbos, aprūpinimo maistu ir savigynos būrius). Oficiali valdžia bando pristatyti protestuotojus-kovotojus kaip teroristus, siekdama pateisinti ir legitimizuoti savo veiksmus. O šie, atsakydami į valdžios pasirinktas žaidimo taisykles, jau yra peržengę ribą tarp taikaus protesto ir atviros pasipriešinimo kovos.

Būtina pažymėti, kad ir oficialioji Ukrainos valdžia praktikuoja kovą be taisyklių. Prieš protesto dalyvius buvo naudojami koviniai ginklai (pirmosios konflikto aukos krito dar sausio 22 d.). Kovai su protestuotojais Ukrainos valdžia taip pat yra pasitelkusi vadinamuosius „tituškas“ (agresyviai nusiteikę, kai kurie – susiję su kriminaliniu pasauliu jaunuoliai, esami ar buvę kovos menų klubų nariai, vadinami pagal buvusio pirmųjų jų būrių vado Vadimo Tituškos pavardę).

Išorinės jėgos

Pagrindinės išorinės jėgos, kurių interesai susikerta Ukrainoje, yra Rusija ir Vakarų pasaulis (pirmiausia Europos Sąjunga ir JAV).

Rusijos veiksnys Ukrainoje visada buvo svarbus. Ši valstybė suinteresuota ne tik išlaikyti Ukrainą savo įtakos zonoje, bet ir visais oficialiais ar neoficialiais būdais skatinti glaudesnę jos sąveiką su Maskva ir integraciją į Rusijos geopolitinius projektus. Nuo pat protestų pradžios Rusija aiškiai išreiškė savo poziciją, viskuo kaltindama Vakarus. Tačiau vargu ar Maskva apsiribos tik stebėtojos vaidmeniu.

Iš pačios Rusijos ateina prieštaringos žinios. Viena vertus, Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad oficiali aukščiausiosios Rusijos valdžios pozicija yra „įdėmiai stebėti situaciją ir nesikišti“. Kita vertus, Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialiame pranešime kalbama apie tai, kad Maskva yra pasirengusi dalyvauti Ukrainos kritinės situacijos sprendime.

Ne paslaptis, kad esant reikalui gindama savo geopolitinius interesus Rusija sugeba veikti greitai ir ryžtingai. Tai parodė 2008 metų konfliktas Gruzijoje: Maskva įvedė kariuomenę į Pietų Osetiją nepaisydama nei tarptautinės teisės normų, nei savo įstatymų. Negalima atmesti prielaidos, kad šis scenarijus gali pasikartoti ir Ukrainoje. Ypač atsižvelgiant į tai, kad esama rimtų įtarimų, jog Rusijos jėgos struktūrų pareigūnai jau veikia Kijevo gatvėse.

Gebėjimu ir ryžtu veikti Rusija toli lenkia kitą išorinę jėgą – Vakarų pasaulį, kuris kol kas apsiribojo įvairaus griežtumo pareiškimais, raginimais nutraukti kraujo liejimą (tačiau vargu ar situaciją Ukrainoje dar galima būtų paveikti žodžiais) ir nedidelėmis sankcijomis.Tenka konstatuoti, kad Europos Sąjunga tradiciškai negeba pademonstruoti greitos ir ryžtingos reakcijos į aktualius geopolitinius iššūkius, o JAV nesirengia vienos (be potencialių sąjungininkų palaikymo) spręsti situacijos Ukrainoje, juolab kad ši valstybė nėra jų tiesioginio intereso zonoje. Taip pat nereikia pamiršti, kad tiek JAV, tiek ES galimybes veikti riboja tarptautinės teisės principai, o Maskva juos reikalui esant ignoruoja arba gana laisvai interpretuoja savo naudai.

Ukrainos subyrėjimo galimybė

Vidinių ir išorinių jėgų sąveika, nesibaigiantis ir gilėjantis pilietinis konfliktas verčia kalbėti apie blogiausią galimą Ukrainos ateities prognozę – šalies subyrėjimą.

Kad Ukraina savaime yra gana susiskaldžiusi šalis, kalbėta jau seniai. Galima išskirti kelias šalies teritorijas, tarp kurių gili priešprieša ypač pasireiškia dabar – vykstant pilietiniam konfliktui. Išskiriama vakarietiškai orientuota Vakarų Ukraina, Rusijos kryptimi žiūrinti Rytų Ukraina (Regionų partijos forpostas) ir prorusiškas Krymas. Dar ne taip seniai, siekiant sumažinti vidinę priešpriešą, buvo pradėta kalbėti apie Ukrainos federalizacijos projektą, suteikiant skirtingiems šalies regionams daugiau savivaldos ir laisvių. Šis projektas buvo pristatomas kaip būdas išsaugoti Ukrainos vienybei (ir kiek sušvelninti kritinius nesutarimus) sudėtingoje politinėje situacijoje.

Tačiau dabartiniai įvykiai Ukrainoje verčia bijoti realaus šalies subyrėjimo. Dabar, kai rašomas šis straipsnis, didžioji dalis Vakarų Ukrainos iš esmės savarankiškai pasirinko plačios savivaldos formą ir atsiribojo nuo centrinės šalies valdžios, nepripažindama jos jurisdikcijos. Tai reiškia, kad net jeigu protestas Kijeve bus numalšintas (paskandintas kraujuje), centrinei valdžiai reikės spręsti Vakarų Ukrainos problemą. Derybų perspektyvos bent jau kol kas yra gana miglotos, o jėgos scenarijus neabejotinai reikštų pilietinį karą.

Gilios krizės situacijoje stiprėja separatistinės Krymo nuotaikos. Vietinė prorusiška valdžia neatmeta galimybės kreiptis pagalbos į Rusiją. Šioje situacijoje Maskva lengvai galėtų grąžinti Krymą sau. Šiandien nesunku įsivaizduoti scenarijų, kai Rusija, pateisindama savo veiksmus tėvynainių interesų apsauga, įveda savo kariuomenę į Krymo pusiasalį (taip pat nereikia pamiršti, kad Sevastopolio mieste yra dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas), o vietinė valdžia priima sprendimą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos. Visa tai galėtų įvykti net susitarimo su centrine Ukrainos valdžia, kuriai svarbu išsaugoti visos likusios šalies teritorijos kontrolę, forma.

Subyrėjusios Ukrainos teritorijoje greičiausiai atsirastų Vakarų Ukrainos respublika, orientuota į Vakarus (palaikoma ES ir JAV), Rytų Ukrainos respublika, pasirinkusi integraciją į Rusijos kuriamas geopolitines sąjungas (palaikoma Maskvos) ir Krymo autonominė respublika Rusijos Federacijos sudėtyje.

Tačiau šio straipsnio autorius labai tikisi, kad šio scenarijaus Ukrainai vis dėlto pavyks išvengti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 38)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras