Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Bitkoinai: nei auksas, nei auksu žiba (28)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 02 21

Kodėl bitkoinai tampa vis populiaresne kriptovaliuta (crypto-currency)? Visų pirma, atsiskaityti bitkoinais už prekes ir paslaugas yra kur kas paprasčiau ir pigiau nei tradicinėmis mokėjimo priemonėmis. Kita priežastis – bitkoinai nėra priklausomi nė nuo vienos šalies vyriausybės, todėl jų infliacija ir defliacija nėra ir negali tapti politinio žaidimo dalimi – o tai ypač patrauklu libertarių pažiūrų asmenims. Dar vienas bitkoinų pliusas yra tas, kad atsiskaitymai jais yra ne tik paprastesni, bet ir atsieti nuo jūsų tapatybės. Kitaip tariant, apsipirkdami ar mokėdami už paslaugas neturite atskleisti savo privačių duomenų – ši tema pastaruoju metu po JAV šnipinėjimo skandalų yra ypač aktuali. Bitkoinų rėmėjai taip pat tikina, kad ribotas jų kiekis – iš viso 21 mln. bitkoinų galės būti paleisti į apyvartą – taip pat apsaugos nuo šios valiutos infliacijos.

Bitkoinai: skeptikų pozicijos

Neabejotina, kad bitkoinai dėl šių išvardintų dalykų vis labiau plinta ne tik virtualiame, bet ir realiame pasaulyje. Tačiau nepaisydama skambių antraščių, kad „2014-ieji taps bitkoinų metais Volstrite“, skeptikų stovykla aiškina, kad jie nėra ir negali tapti tikra valiuta.

Visų pirma, kol kas nėra jokios įstatymų bazės, apibrėžiančios bitkoinų vartojimą. Pasak „JPMorgan“ banko valdybos pirmininko Jamie Dimono, bankai patiria didelį vyriausybių spaudimą, kad būtų žinomos klientų tapatybės ir būtų galima užkirsti kelią pinigų plovimui ir neskaidriems sandoriams – o vartojant bitkoinus tai tampa neįmanoma.

Kiti ekspertai pabrėžia, kad iš esmės bitkoinai neturi jokios vertės. Buvęs JAV Federalinio rezervo valdybos pirmininkas Alanas Greenspanas tikino, kad bitkoinai tėra vien didelis burbulas, nes neturi jokio realaus vertybinio pagrindo – ar tai būtų reali vertė (kaip kad aukso standartu grįstos valiutos), ar pinigų leidėjo kredibilumas (patikimumas) ir pasitikėjimas juo (šis faktorius daro didelę įtaką tarptautiniams valiutų kursams).

O „The New York Times“ spausdinamame Edwardo Hadaso komentare kritikuojamas esminis bitkoinų šalininkų argumentas: jo įsitikinimu, tai, kad bitkoinai nėra priklausomi nė nuo vienos pasaulio vyriausybės, nėra teigiamas ženklas. Visų pirma, jie nėra apsaugoti nuo nuvertėjimo, o antra, nėra jokios centrinės institucijos, kuri prireikus išspausdintų jų daugiau, kai rinkoje būsiančių 21 mln. bitkoinų jau nebeužteks.

„The Times“ verslo ir ekonomikos žurnalistė Rana Foroohar įsitikinusi, kad nors bitkoinai ir atspindi dabartines globalias tendencijas ir yra pakankamai saugūs atsiskaityti, nes niekas negali pavogti konkretaus vartotojo tapatybės, jie geriausiu atveju bus kasdienės prekybos priemonė. Tokia reikšminga valiuta kaip kad euras ar doleris, kuriomis išduodamos paskolos ar perkamos ir parduodamos akcijos biržose, bitkoinas netaps vien dėl to, kad neturi vienos centrinės institucijos, kuri būtų atsakinga už šios kibernetinės valiutos svyravimus ir garantuotų jos vertę.

Kasdieniai bitkoinų pavojai

Lietuvius dėl bitkoinų perspėjo ir Lietuvos bankas, išplatinęs pranešimą, kuriame teigiama, kad ši valiuta nėra reglamentuota nei ES, nei Lietuvos teisės aktuose, todėl bitkoinų srityje veikiančių subjektų veikla nelicencijuojama, o bitkoinų vartotojai nėra apsaugoti: bitkoinų „kūrėjai“ gali dingti su visais realiais pinigais. 

Taigi, kodėl bitkoinus reiktų vertinti atsargiai? Visų pirma, jie yra labai nestabilūs: vieną dieną bitkoino kaina gali siekti kelis šimtus JAV dolerių, o kitą dieną nukristi perpus (daugiau informacijos gausite pasinagrinėję bitkoinų svyravimus čia). Todėl investavus galima prarasti nemažas sumas tikros valiutos.

Antra, reiktų nepamiršti, kad bitkoinai yra pagrindinė atsiskaitymų priemonė už nelegalias ir netgi nusikalstamas prekes ir paslaugas internetu, nes ši „valiuta“ užtikrina vartotojų anonimiškumą, priešingai nei tradicinės atsiskaitymo priemonės naudojantis kreditinėmis kortelėmis, elektronine bankininkyste ar internetinėmis mokėjimo sistemomis.

Sausio pabaigoje Niujorko JFK oro uoste buvo areštuotas bitkoinų keitimo įmonės „BitInstant“ vadovas ir „Bitcoin Foundation“ vicepirminkas Charlie Shremas. Tyrėjai jį ir dar vieną kartu su juo veikusį asmenį kaltina pardavus daugiau nei 1 milijoną JAV dolerių vertų bitkoinų „Silk Road“ tinklalapio vartotojams, kurie gautus bitkoinus naudojo narkotikams bei kitoms nelegalioms prekėms įsigyti. Todėl abu asmenys kaltinami sąmoningai prisidėję prie anoniminės nelegalios prekybos narkotikais ir iš to gavę nemažą pelną. Teigiama, kad Ch. Shremas pats taip pat, naudodamasis bitkoinais, „Silk Road“ tinklalapyje pirko narkotikus.

Net jei esate labai liberalių pažiūrų ir prekyba narkotikais, jūsų nuomone, nėra susijusi su stambiais nusikaltimais, „The Forbes“ žurnalisto Andy Greenbergo straipsnis apie naują ir nesusekamą internetinį puslapį „Assassination Market“, kuriame bitkoinais galima finansuoti pasaulio politinių lyderių žmogžudystes, jus privers dar kartą pagalvoti, kur gali nuvesti galimybė visiškai atskirti savo tapatybę nuo finansų. Šio puslapio esmė yra tokia, kad minios finansavimo principu yra įkainojama pasaulio lyderių gyvybė ir jų žudikui esą atitektų visi surinkti pinigai.

Trečia, bitkoinų anonimiškumas reiškia ir tai, kad tuo atveju, jei jus apšvarins ilgapirščiai kibernetiniai nusikaltėliai, jums beveik nėra jokių vilčių atgauti savo santaupas. Finansinių aferų ir sukčių buvo visais laikais, tikriausiai nuo tos dienos, kai vienas iš mūsų protėvių suvokė, kad kitas mūsų protėvis yra kiek lėtesnių apsukų ir tikriausiai net nesupras, kad už skerdienos gabalą jam buvo atseikėta kiek mažiau grūdų, nei buvo sutarta, bet su bitkoinų pagalba lengvatikius apšvarinti tapo dar lengviau.

Nors iš esmės yra įmanoma atsekti, kas, kada ir kur naudojo kuriuos bitkoinus, todėl negalima teigti, kad bitkoinų anonimiškumas yra šimtaprocentinis, internetinių nusikaltimų atveju tai vargu ar padės. Pagrindinė priežastis – nėra jokios centrinės institucijos, kuri būtų atsakinga už bitkoinų operacijas internete ir jų saugumą. Pavyzdžiui, jei hakeriams pavyktų gauti jūsų kreditinės ar debeto kortelės kodus, galite kreiptis į šią kortelę išdavusį banką ar kitą finansinę instituciją ir jie blokuos tolesnius atsiskaitymus. O jei kas nors atsitiks su turimais bitkoinais, iš esmės su savo bėda liksite vienas.

Ketvirta, bent jau kol kas atsiskaitymai už prekes ir paslaugas bitkoinais padeda slėpti mokesčius: dėl naujumo šis atsiskaitymo būdas dar nerado kelio į daugelio šalių įstatymus. Tiesa, mokesčių vengėjams katino dienos gali greitai baigtis, nes vis daugiau realaus pasaulio įmonių leidžia atsiskaityti už prekes ir paslaugas bitkoinais. Pavyzdžiui, turima virtualiąja valiuta galite sumokėti už pusryčius Škotijoje, studijuoti Kipro Nikosijos universitete, įsigyti prabangų „Lamborghini“ar net nekilnojamojo turto. Todėl galima drąsiai tvirtinti, kad ateityje bitkoinai pateks į daugelio šalių mokesčių inspektorių radarus.

Apibendrinant galima teigti, jog mažai tikėtina, kad bitkoinai staiga praras savo populiarumą ir išnyks iš virtualių piniginių. Priešingai, dabartinės tendencijos leidžia tvirtinti, kad ši kriptovaliuta taps vis populiaresnė ir iš virtualaus pasaulio vis labiau žengs į realųjį. Jei šie pokyčiai bus lydimi atitinkamų pasikeitimų pasaulio valstybių įstatyminėse bazėse siekiant apsaugoti bitkoinų vartotojus, tada ši valiuta galės įsitvirtinti kaip viena iš kasdienių apsipirkimo priemonių, bet dėl didelių kainos svyravimų ir realios vertės trūkumo bitkoinams kelias į oficialius sandorius ar akcijų biržas liks uždarytas. Tačiau čia kyla kitas fundamentalus klausimas: ar atsiradusios valstybinio reguliavimo priemonės ir įstatyminės bazės neatbaidys pačių pirmųjų bitkoinų entuziastų ir jų ideologinių sekėjų, siekiančių, kad vyriausybės nesikištų į šios valiutos reguliavimą?

coindesk.com, slate.com, businessinsider.com, forbes.com, bitcoinchats.com, technologyreview.com, dailymail.co.uk, nytimes.com, bloomberg.com

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 28)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (38)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (107)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras