Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Buvusio Ukrainos prezidento savininko instinktas ir šalies ateitis (37)

Viktoras Denisenko
2014 02 24

Atstatydintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius dar ne taip seniai tvarkėsi šalyje kaip savininkas savo kieme. Tai tik patvirtino jo polinkį į autoritarinio valdymo principus, kurių taikymu šis šalies vadovas yra kaltinamas nuo pat atėjimo į valdžią. Rizikingas politinis žaidimas ir nenoras įsiklausyti į šalyje vyraujančias nuotaikas įžiebė Euromaidano laužus ir sukėlė didelę įtampą šalies viduje. Vargu ar V. Janukovyčių buvo galima pavadinti geru ir sumaniu politiku – savo būdu jis labiau priminė daugumą kitų posovietinės erdvės politikos veikėjų, kurie painioja asmeninius ir valdomos valstybės interesus.

Interesai ir politika

Dar ne taip seniai buvo galima kalbėti apie Ukrainos oficialią ir neoficialią valdžios struktūrą – ir būtent pastaroji aptariamu atveju buvo svarbesnė. Vieša paslaptis, kad V. Janukovyčius ėjo į valdžią turėdamas stambiųjų verslininkų, sudarančių tam tikrą valdžiai artimą oligarchų klaną, palaikymą. Šio klano interesas buvo gana aiškus – išsaugoti savo turtus ir turėti didžiausias laisves plėtojant verslą. Lygiai taip pat buvo aiškūs V. Janukovyčiaus bei jo atstovaujamos Regionų partijos interesai – išlaikyti savo rankose valdžią ir turimas privilegijas. Suderinti šių dviejų subjektų – oligarchų ir valdžios klanų – siekius nebuvo sunku. Valdžia prisiėmė neoficialius įsipareigojimus ginti stambaus verslo interesus, o oligarchai nelikdavo skolingi – visokeriopai rėmė valdžią. Veikti šiai sistemai padėdavo ir korupciniai ryšiai, kurie yra įaugę į Ukrainos politinio elito gyvenimą.

Tačiau yra duomenų, kad pastaruoju metu daugumos oligarchų ir V. Janukovyčiaus keliai išsiskyrė – egzistavo vien jau buvusio Ukrainos prezidento ir jam artimų žmonių klanas, siekiantis vienvaldiškai priimti svarbiausius sprendimus. Kaip tik tai ir galima pavadinti savininko instinktu, kurį demonstravo V. Janukovyčius. Tai leidžia paaiškinti ir kai kuriuos pastarojo laikotarpio įvykius.

Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymas iš tikrųjų buvo nereikalingas V. Janukovyčiui ir jo politinei aplinkai. ES siūlė Ukrainai tam tikras suartėjimo su Europa perspektyvas mainais už pažangias reformas, kurios būtų savaime išjudinusios politinę šalies sistemą. Potencialiai tai galėjo tapti dideliu pavojumi V. Janukovyčiaus valdžiai, todėl asociacijos sutartį bandyta tyliai numarinti. Padaryti tai galiausiai pavyko, tiesa – ne tyliai. Galbūt Kijevas iki galo nesuprato, kad ši sutartis daugeliui ukrainiečių tapo pokyčių į gera viltimi (ir pirmiausia ne ekonominių, o politinių). Gali būti ir taip, kad šį faktą iš pat pradžių nuspręsta ignoruoti. Elgtis kaip tik taip V. Janukovyčiui galėjo pakuždėti savininkiškas instinktas, kuris atstojo jam politiko intuiciją.

Čia pat reikia paminėti, kad V. Janukovyčių ir jo aplinką pernelyg nedžiugino ir sąjunga su Rusija, nors anuometiniam politiniam Ukrainos elitui tai, ko gero, buvo mažesnė blogybė. Maskva ištiesė V. Janukovyčiui pagalbos ranką: pažadėjo 15 mlrd. JAV dolerių paskolą ir laikinų dujų kainos nuolaidų. Toks pasiūlymas pirmiausia tenkino V. Janukovyčiaus interesus. Ekspertai mano, kad šie pinigai būtų padėję išsekintai Ukrainos ekonomikai atsilaikyti dar pusantrų ar porą metų. Teoriškai tai turėjo padėti V. Janukovičiui išlaikyti savo pozicijas ir siekti perrinkimo į prezidento postą 2015 metais.

Tačiau susitarimai su Rusija neramino Ukrainos oligarchų klaną, kuris buvo stumiamas nuo valdžios. Maskva pinigų veltui neduoda. Tikėtina, kad už suteiktus pinigus būtų reikalauta atsiskaityti strateginėmis įmonėmis. Rusija pirmiausia suinteresuota kontroliuoti dar nuo sovietmečio Ukrainos teritorijoje likusius karinės pramonės objektus. Kitas žinomas Maskvos siekis yra Ukrainos dujotiekių sistemos kontrolė. 

Ateina kinai

Europos Sąjunga ir Rusija yra ne vienintelės žaidėjos, kurias domina Ukraina. Praėjusių metų gruodžio pradžioje, nepaisydamas sudėtingos (bet tada dar taikios) situacijos pačioje Ukrainoje, V. Janukovyčius nuvyko su oficialiu vizitu į Kiniją. Esminis vizito tikslas vėlgi buvo pinigų paieška. Nors vėliau vizitas viešojoje erdvėje buvo vertinamas kaip nelabai vykęs, per jį buvo sudaryti labai įdomūs, bet kažkodėl šiandien mažai aptariami sandoriai. Pasirodo, kelioms Kinijos korporacijoms bus parduota (pagal kitus duomenis – kol kas tik išnuomota) apie 3 milijonus hektarų žemės, t. y. apie 5 proc. Ukrainos teritorijos. Kyla klausimas: ką Kinija planuoja daryti šioje žemėje? Iš viešai skelbiamos informacijos aiškėja, kad šie plotai greičiausiai bus skirti žemės ūkiui. Juose tikriausiai dirbs ne vietiniai gyventojai, o iš Kinijos atvykę darbininkai.

Plačiai kalbama ir apie kitą kinų projektą – Krymo laisvąją ekonominę zoną. Į ją Kinija planuoja investuoti apie 30 mlrd. JAV dolerių. Ypatingas šio projekto dėmesys teikiamas giliavandenio uosto statybai. Oficialiai teigiama, jog šis uostas yra reikalingas tam, kad palengvintų kinų prekių kelią į Europos Sąjungą. Tačiau leidinio „Chvilia“ autorius Sviatoslavas Švecovas kelia versiją, kad šis uostas bus reikalingas energetiniams ištekliams – naftai ir suskystintoms dujoms – transportuoti iš Rusijos į Kiniją, juolab kad jame planuojama pastatyti atitinkamus terminalus. Visa tai leidžia numanyti, kad šiame projekte Pekinas dirba ranka rankon su Maskva.

Taip pat verta paminėti, kad dėl šių projektų yra daug baimių ir abejonių – pradedant nuogąstavimais, kad kinai, siekdami savo tikslų, mažai rūpinsis ekologijos klausimais, o tai graso sužlugdyti Krymą kaip turistinę teritoriją, ir baigiant kinų darbo jėgos invazijos baime.

Ateitis – neaiški

Kol V. Janukovyčius ir jo klanas buvo valdžioje, dėl visų minėtų susitarimų Ukrainai buvo piešiama gana niūri ateitis. Jau cituotame S. Švecovo straipsnyje skambėjo nelinksmos prognozės, kad savo interesus artimiausioje ateityje Ukrainoje turėtų bandyti realizuoti Rusija, Kinija ir JAV (ši valstybė ir jos fondai yra pagrindiniai Ukrainos kreditoriai). S. Ševcovas prognozavo, kad į žaidimą bandytų grįžti ir Europos Sąjunga, bet jos šansus autorius vertino gana skeptiškai.

Ironiška, bet cituotame straipsnyje S. Ševcovas nieko nekalbėjo apie protestus ir Maidaną, nes, jo manymu, tai nieko negalėjo lemti šioje situacijoje. Ilgą laiką mažai kas tikėjosi, kad protestų banga gali realiai pakeisti Ukrainos politinio lauko konfigūraciją ir anksčiau laiko išversti V. Janukovyčių iš prezidento kėdės. Tačiau šiandien prognozuoti Ukrainos ateitį, o ir visų minėtų buvusio šalies prezidento susitarimų su kinais ateitį itin sudėtinga. Kita vertus, visi politiniai pokyčiai neeliminuoja sunkios ekonominės Ukrainos padėties, o dabartinis nestabilumo laikotarpis ją greičiausiai tik apsunkins. Matyt, susitarimo su kinais ateitį lems tai, ar dar kas nors norės ištiesti Ukrainai ekonominės pagalbos ranką (žadėtų Rusijos pinigų Ukraina, atrodo, jau neteko).

Svarbu yra ir tai, kad naujoje Ukrainos valdžioje neliktų vietos tam pačiam savininko instinktui, kuris tiek daug kainavo šaliai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 37)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras