Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Olimpiada Sočyje: ar sportas nugalėjo politiką?

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 03 07

Štai ir pasibaigė nevienareikšmės Žiemos olimpinės žaidynės Sočyje. Nuo pat pradžių aplink jas buvo daugiau politikos nei sporto – dominavo terorizmo grėsmės, seksualinių mažumų teisių pažeidimo ir neribotos korupcijos Rusijoje temos. Vėliau prisidėjo atskirų valstybių lyderių sprendimas nevykti į olimpiados atidarymą. JAV prezidentas B. Obama oficialiai paaiškino tokį savo žingsnį užimtumu (kartu nepraleisdamas progos įtraukti į Amerikos delegaciją du buvusius sportininkus, kurie neslepia savo netradicinės seksualinės orientacijos), o Lietuvos vadovė D. Grybauskaitė atvirai pareiškė: „Besiklostant situacijai, matant žmogaus teisių pažeidimus, požiūrį ir elgseną Rytų partnerių ir Lietuvos atžvilgiu, ekonomines sankcijas Lietuvai, nematau politinės galimybės vykti į Sočio žaidynes“ (vietoj jos į Rusiją nuvyko premjeras A. Butkevičius, už ką vėliau sulaukė pagyrų iš Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje A. Udalcovo).

Tačiau tuo viskas nesibaigė. Kritikos lavina, susijusi su gyvenimo sąlygomis Sočyje, dar labiau sustiprėjo, kai prasidėjo sportininkų įsikraustymas, o po olimpiados atidarymo ceremonijos buvo juokiamasi iš to, kad neišsiskleidė vienas iš olimpinių žiedų (ką jau kalbėti apie priekaištus dėl komunizmo epochos šlovinimo). Vėliau Rusijoje net buvo sukurtas specialus internetinis tinklalapis „Sočio gandai“ (<http://gossipsochi.ru/>), kuriame paneigiami įvairiausi mitai apie miesto nepasiruošimą olimpiadai.

Kaip visa tai vertinti? Turbūt geriausias būdas – kalbėti faktais. Pirma, teroristinių išpuolių Sočyje pavojus greičiausiai egzistavo, turint omenyje neramaus Pietų Kaukazo regiono artumą, bet viskas praėjo ramiai. Antra, jokių represijų prieš seksualines mažumas olimpiados metu nebuvo. Kaip pažymėjo neslepiantis savo homoseksualumo buvęs JAV dailiojo čiuožimo čempionas J. Weiras, atvykęs į Sočį kaip NBC komentatorius: „Amerikoje yra daug blogos spaudos apie Rusiją. Ką padarysi. Visa tai propaganda. Man Rusija – mano namai, ir aš labai laimingas būdamas čia“ (šioje vietoje taip pat negalima nepaminėti, kad net du aukso medalius Rusijai iškovojo amerikietis snieglentininkas V. Wildas – štai tokie paradoksai: geopolitiniai priešai gina Maskvos garbę, bet sporte tai normalu, ir tiems patiems rusams belieka tik apgailestauti, kad biatlonininkė A. Kuzmina dabar atstovauja Slovakijai, nors jos brolis A. Šipulinas – Rusijos olimpinis čempionas).

Trečia, dėl kaltinimų korupcija ginčytis beprasmiška. Pačios Rusijos televizija plačiai komentavo istoriją su Achmedu Bilalovu. Šiame kontekste V. Putino teiginiai, kad „kokių nors stambių, plataus masto korupcijos apraiškų realizuojant Sočio projektą mes kol kas nematome“, atrodo neadekvačiai. Kita vertus, nuolatos bijoti vagysčių ir nieko nedaryti yra blogai. Turint omenyje tai, kokią reikšmę olimpiada turėjo Rusijai ir rusų tautai, geriau buvo veikti bandant sumažinti korupcines išlaidas. Sumažinti turbūt nelabai pavyko, bet tai Rusijos, o ne olimpiados dalyvių bėda. Grįžkime prie jų nuomonės.

Čia galima pateikti labai daug įvairių atsiliepimų apie žaidynių organizavimą, bet užteks ir lietuviškų nuomonių. Pavyzdžiui, žurnalistas Marius Grinbergas, tik atvykęs į Sočį, komentuodamas priekaištus olimpiados organizatoriams, parašė: „Nors pasaulio žiniasklaida mirga neįtikėtinais vaizdais apie chaosą ir nebaigtus darbus olimpinių žaidynių sostinėje, lietuviams kol kas viskas klostosi sklandžiai. (...) Tiesa, koridoriuose netrūksta statybininkų, karštligiškai baigiančių neatliktus darbus – kai kur iš sienų dar styro laidai, į kambarius kas keletą minučių užsuka viešbučio darbuotojai – atneša televizoriaus nuotolinio valdymo pultą, šaukštelius, šiukšliadėžes. Bet iš krano bėga švarus vanduo, puikiai veikia bevielis internetas, yra virdulys, šaldytuvas, arbatos, kavos.“ Vėliau M. Grinbergas net pateko į „Vesti nedeli“ („Savaitės žinios“) žurnalistų rankas, kuriems pareiškė: „Tai buvo prieš olimpiadą, kai nebuvo ko rašyti apie sportą. Tada buvo ieškoma ko nors kito. Viešbutis labai geras. Vanduo pas mus švarus, užuolaidos nekrito.“

Beje, apie sportą. Iš pradžių Rusijai viskas klostėsi labai blogai. Slidininkai krisdavo, lūždavo jų lazdos, kelią link pergalės užstodavo norvegai ir vokiečiai. Nesėkmių apogėjumi tapo ledo ritulio rinktinės fiasko ir J. Pliuščenkos traumos skandalas. Tačiau šios nelaimės tapo savotišku lūžio tašku, ir prasidėjo... Galiausiai rusai ne tik užėmė pirmą vietą bendroje medalių įskaitoje, bet ir iškovojo daugiausia aukso apdovanojimų, o šalies slidininkų triumfas 50 km lenktynėse tapo tikru stebuklu, kuris leido tautai pagrįstai didžiuotis savo atletais, o nacionalinei žiniasklaidai tiesiog sprogti nuo pagiriamųjų komentarų.

Objektyviai – Rusijos sportininkai ir olimpiados organizatoriai nusipelno šiltų žodžių. Štai ir LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė jų negailėjo: „Žiemos žaidynės paliko milžinišką įspūdį. Esu maloniai nustebinta visa žaidynių organizacija (...). Niekada nebuvau mačiusi tokio erdvaus kaimelio, tokių erdvių kambarių. Ir viešbutyje, kuriame gyveno olimpinių komitetų delegacijos, viskas organizuota puikiai. Visi buvo draugiški, malonūs, paslaugūs. Ir tas paslaugumas, draugiškumas nebuvo dirbtinis, perdėtas. Matėsi, kad nuoširdus.“

Tačiau Tarptautinio olimpinio komiteto vadovo, vokiečio T. Bacho kalba olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje buvo labiau panaši į gerai apmokėtą Rusijos ir jos prezidento reklamą nei į sportinės organizacijos pareigūno išvadas. „Šeimininkai pažadėjo puikius varžybų objektus, nuostabius olimpinius kaimelius ir nepriekaištingą organizaciją. Šiandien mes galime pasakyti: Rusija padarė viską, ką žadėjo. Tai, kam kitose pasaulio vietose reikėjo dešimtmečių, čia, Sočyje, buvo pasiekta vos per septynerius metus“, – pažymėjo T. Bachas. Taip pat jis asmeniškai (!) padėkojo V. Putinui už indėlį į „neįtikėtiną šių Žiemos olimpinių žaidynių sėkmę“. Dar jis pabrėžė, kad žaidynių savanoriai tapo naujos Rusijos – efektyvios ir draugiškos, patriotinės ir atviros pasauliui – veidu. „Mes išvažiuojame kaip Rusijos žmonių draugai“, – konstatavo sporto funkcionierius.

Jau greitai Maskvos draugiškumą ir patriotizmą bus galima patikrinti Ukrainoje, o kol kas tęsiasi diskusijos dėl Sočio ateities. Ar netaps šis miestas vaiduokliu, vieno renginio auka? Paspaudus toliau pateiktą nuorodą (<http://www.sports.ru/sochi2014/148081181.html>), galima paskaityti, ką planuojama daryti su pastatyta sportine infrastruktūra. Rusijos vicepremjeras D. Kozakas sako, kad reikės padirbėti siekiant paversti Sočį turistiniu centru, bet yra įsitikinęs, jog kurortas klestės ir vasarą, ir žiemą (<http://www.rg.ru/2014/02/18/sochi.html>).

Kaip bus, parodys laikas. Olimpinių žaidynių metu sportas atkakliai bandė nurungti politiką, ir jam beveik pavyko. Tačiau geopolitinį Rusijos veidą jis vargu ar pakeitė. Sporto šventė baigėsi, grįžtam prie ciniškų ir negailestingų tarptautinių santykių.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras