Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono teigimu, Europos Sąjungai (ES) reikalingos neišvengiamos reformos ir jo šalis atkakliai jų sieks. 2017 metais planuojamas referendumas dėl D. Britanijos narystės ES, jau dabar keliantis šurmulį tarptautinėje arenoje. Pokyčiai Bendrijoje reikalingi, kad sumažėtų bloko įtaka britų reikalams. Labai aštrus šiame kontekste yra imigracijos klausimas, naujų ES piliečių galimybės dirbti D. Britanijoje. Be to, aktualus ir biurokratijos mažinimas bloke.

D. Cameronas pažymi, kad minėtiems pokyčiams prireiks laiko ir kantrybės. D. Britanijos euroskeptikai reikalauja griežtos pozicijos ES atžvilgiu ir spaudžia šalies premjerą nenuolaidžiaujant jos laikytis. Pats savo reformų prioritetus jis vadina ambicinga „naujos Europos Sąjungos“ darbotvarke, kuriai įgyvendinti reikės tvirto sąjungininkių bendradarbiavimo, o ne užslėptų pasisakymų. D. Britanijos premjero manymu, laukia svarbios derybos su partnerėmis Europoje, gali tekti keisti kai kurias sutartis. Priemonių tikslams pasiekti esama įvairių.

Nors, pasak D. Camerono, minėtos reformos yra įmanomos, kitos ES šalys narės šiuo klausimu didelio entuziazmo nerodo, ypač kalbant apie bloko sutarčių keitimą. Tiek Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tiek Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as D. Camerono reformų darbotvarkės nelaiko prioritetu. D. Britanijos premjeras siekia daugiau galių nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams. Europos institucijų įtaka D. Britanijai turėtų mažėti. Tiek D. Britanijoje, tiek visoje ES vis garsiau ir svariau skamba euroskeptikų balsai ir jų negirdėti nebeįmanoma. Pavyzdys galėtų būti D. Britanijos nepriklausomybės partija (UKIP). Apskritai, nederėtų pamiršti, kad artėja Europos Parlamento rinkimai, o politikai stengiasi jiems atitinkamai pasiruošti.

Pagal 2014 m. kovo 16 d. „EU business“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.