Po Krymo „referendumo“ prasidėjo naujo laiko skaičiavimas. Ir Rusijai, ir aplinkiniam pasauliui. Tik patikslinkime, kad svarbiausia čia visai ne tai, jog Maskva bando susigrąžinti Krymą. Kremliuje nieko nejaudina „rusakalbių gyventojų“ teisės – nei Kryme, nei pietrytinėje Ukrainos dalyje. Prestižo problema Maskvai taip pat – antraeilis klausimas. Tai kurgi esmė? O reikalas tas, kad Kremliuje, matyt, suvokė, jog išsisėmė vienvaldystės galimybės. Išgyvenusi Maidaną Ukraina Kremliui kartu tapo ir perspėjančiu veiksniu, rodančiu, kur link viskas krypsta, ir dingstimi pabandyti sustabdyti tai, kas neišvengiama. Ir štai mes turime Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

1. Rusija nuo šiol atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, kurios pasekmes mums visiems (ir visuomenei, ir elitui) dar teks pajusti. Esant dabartinei vadovybei Rusija jau niekada nebebus Vakarų pasaulio klubų narė. Tiesa, Rusija gali įkurti savo klubą, ir yra dvi pretendentės dalyvauti jame – Šiaurės Korėja ir Venesuela. Kinija ir Iranas tikriausiai laikysis nuošalyje nuo šios raupsuotųjų prieglaudos.

2. Rusijos valdžia pabandė sunaikinti Ukrainos Maidaną kaip alternatyvą autoritarizmui Rusijoje ir visoje posovietinėje erdvėje. Maidano, kaip Absoliutinio blogio, sunaikinimas tapo prevencine jos išgyvenimo strategija.

3. Nuo šiol Putino Rusija gali egzistuoti tik kaip militaristinė valstybė, nepermaldaujamai judanti link totalitarizmo su visomis jo grožybėmis.

4. Kremlius jau daugiau nebebijo karo kaip savo problemų sprendimo ir Vakarų civilizacijos šantažavimo priemonės.

5. Jau nebėra pagrindo tikėtis taikios autoritarizmo transformacijos – iš viršaus ir per elito susiskaldymą. Už Rusijos sugrąžinimą į praeitį ir už tai, kas tą sugrąžinimą lydės, yra atsakingas visas Rusijos valdantysis elitas.

Originalus tekstas: http://www.ej.ru/?a=note&id=24692/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.