Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kiek Rusijai kainuos Krymas? (11)

Viktoras Denisenko
2014 03 24

Praėjus vos kelioms dienoms po vadinamojo „referendumo“ Kryme Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė pusiasalio prijungimo prie Rusijos Federacijos dokumentus. Įgyvendinti šį siekį Maskvai jau negalėjo sutrukdyti net labai neigiama tarptautinės bendruomenės reakcija. Tačiau, be karinių ir geopolitinių niuansų, šis Rusijos sprendimas turi ir ne mažiau reikšmingą finansinį aspektą, kurį verta panagrinėti plačiau.

Pirmi, bet ne paskutiniai nuostoliai

Apie finansinius Rusijos nuostolius pradėta kalbėti iš karto, kai Maskva sankcionavo agresyvius veiksmus prieš savo, kaip Rusijoje mėgstama pabrėžti, „istoriškai ir kultūriškai artimą“ kaimynę. Į Rusijos Federacijos Tarybos suteiktą leidimą įvesti Ukrainos teritorijon karines pajėgas akimirksniu sureagavo pasaulio finansinės rinkos. Pirminiai nuostoliai, kuriuos patyrė Rusija, buvo įvertinti 72 mlrd. JAV dolerių. Juos sudarė kritusios Rusijos įmonių akcijų kainos ir lėšos, skirtos rublio kursui išlaikyti. Šiuos nuostolius iš karto tapo populiaru lyginti su lėšomis, kurias Rusija išleido žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje. Oficialiai skelbiama, kad šioms žaidynėms, kurios tapo brangiausiomis naujausiojoje istorijoje, Maskvai iš viso teko pakloti apie 50 mlrd. JAV dolerių. Kitaip sakant, karinė konfrontacija potencialiai jau kainavo Rusijai daugiau nei didžiausios pastarojo meto investicijos į įvaizdį tarptautinėje arenoje.

Tačiau jau dabar aišku, kad vien šiais nuostoliais apsiribota nebus. Nors Vakarų pasaulis šioje situacijoje demonstruoja tam tikrą pasimetimą, tampa aišku, kad Maskvai nepavyks išvengti ekonominių sankcijų. Žinoma, tikslūs galimi Rusijos nuostoliai priklausys nuo šių sankcijų pobūdžio. Kol kas pradėtos taikyti tik sankcijos aukštiems Rusijos pareigūnams ir Krymo separatistų atstovams. Šių sankcijų poveikio Rusijos ekonomika greičiausiai nepajus. Tačiau po Krymo aneksijos Vakarų pasaulis iš esmės neturi kito pasirinkimo, kaip tik griežtinti ir plėsti sankcijų spektrą.

Rusijoje šiandien populiaru kalbėti, kad Vakarų pasaulis nesiryš plačioms sankcijoms, nes nuo to gali nukentėti ir jo paties, ypač Europos, ekonomika. Tačiau procesas jau pajudėjo – Rusija yra aiškiai eliminuojama iš potencialių Vakarų pasaulio partnerių. Po įvykių Kryme labai tikėtina, kad Europoje turėtų sustiprėti politinė valia silpninti ekonominius ryšius su Rusija (ar bent jau griežčiau žiūrėti į tokio pobūdžio santykius).

Reaguodama į sankcijas Rusijos valdininkams, Maskva parengė atsaką – įvedė sankcijas kuriems JAV valdžios atstovams. Tiesa, šis atsakas yra labiau simbolinis. Jis prajuokino į sąrašą patekusius JAV pareigūnus. Senatorius Johnas McCainas pareiškė, kad būti šiame sąraše yra garbė.

Kitas nuostolių pavojus, kylantis Kremliui, – sparčiai blogėjantis Rusijos įvaizdis pasaulyje. Kaip teigia ekonomistas Sergejus Gurijevas, didžiausia Rusijos problema dabar bus susijusi su pasitikėjimo stoka. Neprognozuojami valdžios veiksmai pirmiausia išbaidys investuotojus, dalis jų jau ir anksčiau pradėjo trauktis iš Rusijos (http://www.svoboda.org/content/article/25298008.html).

Investicijos Rusijoje ir iki tol buvo rizikingas reikalas. Šiame kontekste tyrimų firmos „Heritage Foundation“ ekspertas Arielis Cohenas primena Rusijoje paplitusią reiderinio užgrobimo taktiką (darant spaudimą savininkui ar kitus neteisėtus veiksmus perimama verslo ar kito turto nuosavybė). Pasak eksperto, Krymo atvejis parodė, kad Rusija perkėlė šią praktiką iš privataus sektoriaus į tarptautinių santykių plotmę.

Krymą teks išlaikyti

Dar vienas svarbus aspektas – aneksavus Krymą Rusijai dabar reikia prisiimti atsakomybę už šią teritoriją. Ši atsakomybė turės ir aiškią finansinę išraišką, kurios mastus šiandien galima tik numanyti. Kryme šiuo metu gyvena daugiau nei 2 mln. žmonių. Be to, šis regionas gyveno iš Ukrainos centrinės valdžios dotacijų, kurios dabar turėtų būti sustabdytos. Energetinė ir kita Krymo infrastruktūra irgi yra orientuota į Ukrainą, o ne į Rusiją.

Rusijos internetinis verslo leidinys RBK paskaičiavo, kad Krymas gali papildomai kainuoti Rusijos Federacijai apie 3 mlrd. JAV dolerių per metus. Rusijai teks spręsti klausimą, kaip užtikrinti vandens bei energetinių išteklių tiekimą į Krymą. Rusijos mokesčių mokėtojų pečius taip pat užguls pusiasalyje gyvenančių pensininkų (o jų čia yra daugiau nei vidutiniškai Rusijoje ar Ukrainoje) ir biudžetinių įstaigų darbuotojų našta. Maskvai teks didinti išmokas šių kategorijų atstovams, kad jų gaunamos lėšos pasiektų Rusijoje nustatytus standartus.

Ekspertai pažymi, kad Rusijai teks investuoti ir į Krymo infrastruktūros projektus. O svarbiausiam Krymo pajamų šaltiniui – turizmui – iškilo reali grėsmė. Mažai kas norėtų vykti ilsėtis į galimo karinio konflikto zoną. Šių metų turistinį sezoną Kryme galima laikyti sužlugdytu, taip pat neįmanoma prognozuoti, ar turistinis pusiasalio potencialas galėtų būti atgaivintas kitais metais (ypač atsižvelgiant į tai, kad Krymas gerokai rizikuoja tapti teritorija su neaiškiu tarptautiniu statusu).

Neseniai miręs buvęs Rusijos Federacijos senatorius ir ekonomikos ministro pavaduotojas Aleksandras Počinokas spėjo palikti savo prognozę Krymo atžvilgiu. Jo teigimu, pusiasalio, kaip naujo Rusijos Federacijos subjekto, adaptavimas gali kainuoti Maskvai milžinišką sumą – net 3 trilijonus rublių (apie 100 milijardų dolerių). A. Počinokas teigė, kad tokia suma išėjo skaičiuojant tik minimalias įvairiems Krymo reikalams būtinas lėšas (http://www.opentown.org/news/29222/). Pasak jo, šių nuostolių nekompensuos net tai, kad Rusijai dabar nereikės mokėti už savo Juodosios jūrų laivyno bazę Sevastopolyje.

Žiūrint iš Maskvos pozicijos, Krymo išlaikymą gal kiek galėtų palengvinti tai, kad užgrobusi šią teritoriją ji perima ir Juodosios jūros šelfo, kur yra išgaunamos dujos ir nafta, kontrolę. Tačiau šie ištekliai pirmiausia gali atitekti valstybinei Rusijos korporacijai „Gazprom“, kuri, kaip žinome, yra daugiau nei tiesiog verslo struktūra. Ar bent dalis pelno, gauto naudojant šiuos išteklius, atiteks Krymui – klausimas, į kurį dar nėra atsakymo.

„Juodosios skylės“ principas

Jau šiandien aišku, kad Krymo iš esmės laukia Abchazijos, Pietų Osetijos, Padniestrės ir kitų panašių teritorijų likimas. Pasaulis vieningai pasisako už teritorinį Ukrainos vientisumą. Šią poziciją yra išsakiusios JAV, Kanada, Kinija ir Europos Sąjunga. Apie Ukrainos teritorijos vientisumą kalba ir Jungtinių Tautų organizacijos atstovai. Tai reiškia, kad Rusijai nepavyks įteisinti savo veiksmų tarptautinėje arenoje. Krymas su 2 mln. gyventojų taps dar viena „pilkąja teritorija“ pasaulio žemėlapyje.

Analogiška patirtis Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, kurių nepriklausomybę Rusija pripažino po karo su Gruzija 2008 metų vasarą, parodė, kad tokios teritorijos tampa savotiškomis finansinėmis „juodosiomis skylėmis“, kuriose pradingsta Maskvos skiriamos lėšos (http://m.forbes.ru/article.php?id=69079). Krymas dabar turi visas galimybes tapti būtent tokia teritorija. Tai reiškia, kad jo aneksija Rusijai potencialiai kainuos labai daug, tačiau kai kam, pirmiausia naujajam Krymo „politiniam elitui“, kuris gaus galimybę koordinuoti Maskvos pinigų įsisavinimą, ši avantiūra suteikia galimybę gerai pasipelnyti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 11)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras