Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Saulė teka rytuose (53)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 03 28

Ne, čia ne eilinis straipsnis apie Ukrainą, nors ir apie ją taip pat. Parašyti jį pirmiausia paskatino žinia, kad Amerika ketina mažinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį iki 440–450 tūkstančių (mažiausias skaičius nuo 1940 m.). Viena vertus, tai suprantama. Ekonominių sunkumų laikmečiu didelės karinės išlaidos yra sunkiai pateisinama našta. Kartu vienas Pentagono atstovas, komentuodamas šį sprendimą, pažymėjo: „Mes vis dar turėsime labai didelę kariuomenę. Ji bus mobili. Ji bus šiuolaikiška. Ji bus gerai paruošta. Kitaip tariant, kokybė kompensuos kiekybę. Investavimas į nepilotuojamus lėktuvus ir PRGS yra geriau negu investavimas į kareivį. Tačiau ne viskas yra taip paprasta.

Neatsitiktinai JAV gynybos ministras C. Hagelas praėjusių metų lapkritį pareiškė, kad „dabartinis pernelyg griežtas, staigus ir gilus sumažinimas gresia karinių galimybių degradavimu“. Galbūt šiais žodžiais jis išreiškė karinės pramonės komplekso interesų grupių susirūpinimą. O gal jis pasakė tai, ką norėjo pasakyti. Šiuo atveju daug kas priklauso nuo to, kokiam karui ruošiasi Amerika XXI amžiuje. Technologinis akcentas reiškia, kad apie plataus masto invazijas ir ilgalaikę teritorijos kontrolę reikėtų pamiršti.

Kitaip tariant, gali mėnesį bombarduoti priešininko teritoriją ir pajėgas, naudodamas moderniausius naikintuvus F-35, nepilotuojamus lėktuvus ir sparnuotąsias raketas. Tačiau ateis laikas, kai teks žengti į jo sostinę. Šią taisyklę patvirtino Irakas. Sprendžiant iš tendencijos, Irane taip nebus (jeigu kas išvis bus) arba veikti sausumoje turės kas nors kitas – ne amerikiečiai. Kaip tik tai patvirtina trumpa frazė iš JAV gynybos departamento 2012 m. pradžioje paruošto dokumento „JAV globalios lyderystės išlaikymas: gynybos prioritetai XXI amžiui“ (<http://www.defense.gov/news/defense_strategic_guidance.pdf>): „Amerikos pajėgos daugiau nevykdys ilgalaikių plataus masto stabilumo palaikymo operacijų.“

Tačiau stebėtis neverta. Kaip pasakė klasikas, karas yra politikos tęsinys, o Jungtinių Valstijų užsienio politika pastaruoju metu vis labiau atsiriboja nuo išorės problemų. Norima „uždaryti“ senas problemas (Afganistanas, Irakas) ir išvengti naujų (Sirija, Iranas).

Bet Kinija niekur nedings, ji didina karines išlaidas – net 12 proc. šiais metais. Dabar Pekino karinis biudžetas sieks 95,7 mlrd. eurų. Papildomos lėšos pirmiausia bus investuojamos į pakrančių apsaugą ir priešlėktuvinę gynybą, taip pat modernių ginklų kūrimą. Negalima nepaminėti ir planų turėti keturis lėktuvnešius (dabar turi vieną). Kinijos karinis biudžetas pagal apimtį bus antras po JAV, o jos šiais metais gynybai skirs 526,8 mlrd. dolerių (383,4 mlrd. eurų). Tačiau ekspertai spėja, kad Pekino karinės lėšos iš tikrųjų yra gerokai didesnės ir siekia maždaug 146 mlrd. eurų.

Įdomūs sutapimai. Amerikoje: mažiau karių, daugiau technologijų, greitos operacijos. Kinija: didėjančios investicijos į priešlėktuvinę gynybą, pakrantės apsaugą ir lėktuvnešių statybą. Išvada – vieni (amerikiečiai) ruošiasi nuotoliniam puolimui, kurį kiti (kinai) ketina atremti. Na, o „pėstininkais“ šiame konflikte galėtų tapti, pavyzdžiui, japonai (kurių militaristinės ambicijos pastaruoju metu, beje, irgi didėja) ir pietų korėjiečiai.

Tačiau įdomiausia, kad šiandien į karą veržiasi ne Vašingtonas ir ne Pekinas, o Maskva. Tam tikru metu Vakarų strategai tarsi pamiršo apie ją kaip apie pagrindinį iššūkį ir sutelkė visą savo dėmesį į Artimuosius Rytus, o vėliau į Kiniją. Tik „Stratfor“ ekspertai parašė: „Paprasčiau tariant, Rusija šiandien yra šalis su didžiausiu potencialu ir stipriausiu suinteresuotumu mesti iššūkį Amerikos užsienio politikos tikslams.“ Rusijai, kaip jie teigia, iš esmės niekas negrasina ir niekas nesiruošia jos pulti. Tačiau ji pati taip nemano ir politiškai-ekonomiškai koncentruojasi bei geopolitiškai plečiasi (nes mano, kad toks gynybos būdas yra efektyviausias), ir tai paverčia ją valstybe-kontinentu, norinčia dominuoti pirmiausia NVS erdvėje. „JAV nelaimei, – konstatuoja „Stratfor“ analitikai, – Rusija yra labai atspari bet kokiai amerikietiškai įtakai, pradedant nuo įkalbinėjimų bei pažadų ir baigiant tiesioginiu spaudimu.“

V. Putinas puikiai pasinaudojo „silpnojo“ įvaizdžiu ir ruošėsi, ruošėsi, ruošėsi. Pirmas rimtas signalas nuskambėjo Gruzijoje. Kremliui tai buvo gera proga patikrinti savo karinę mašiną, išsiaiškinti jos veikimo spragas. Vakarai pamokos neišmoko, ir šiandien atėjo Ukrainos eilė. „Man, kaip specialistui, tai kelia ir pasigėrėjimą, bet kartu ir siaubą“, – taip Rusijos įvykdytą faktinę Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio okupaciją įvertino Lietuvos gynybos ekspertas. Jo teigimu, Rusijos karinių pajėgų operacija Kryme buvo taip gerai suplanuota ir įgyvendinta, kad sunku rasti analogų šiuolaikinės karybos istorijoje. Pasak specialisto, tai liudija, kad nuo 2008 m. karinės pajėgos smarkiai patobulėjo, pagerėjo karių moralė ir apginklavimas.

Ir tai dar ne viskas. Kaip šių metų vasario pabaigoje pareiškė Rusijos gynybos ministras S. Šoigu, Maskva planuoja plėsti savo karinių bazių užsienyje tinklą. Kalbama apie Vietnamą, Kubą, Venesuelą (jau atsisakė), Nikaragvą, Seišelių salas, Singapūrą ir t. t. (<http://ria.ru/defense_safety/20140226/997169612.html>). Visai nieko toks sąrašėlis „taikiai, niekur nesikišančiai“ šaliai, nuolat kritikuojančiai Ameriką už perdėtą militarizmą.

Išeitų, kita olimpiada ir tada – Baltijos valstybių eilė? Lietuvos prezidentė visus viešai patikino, kad „užsienis“ mūsų bėdoje nepaliks – jeigu reikės, bus ne tik šeši naikintuvai, bet ir laivai. Kalbant realistiškai, galima teigti, jog Baltijos šalys yra labai pažeidžiamos karine prasme, jeigu Rusija staiga užsimanytų „apginti“ jose tėvynainius ar dar ką nors. Rusų pajėgos užimtų teritoriją gana greitai ir NATO (pirmiausia JAV) būtų gana sudėtinga ją atsikovoti (pavyzdžiui, Amerikos laivams dar reikėtų patekti į Baltijos jūrą). Tačiau visa tai labiau teoriniai pasvarstymai. V. Putinas žino, kur galima lįsti, o kur – ne, su kuo Vakarai ramiai susitaikys, o su kuo – ne. Tad galime miegoti ramiai ir labiau rūpintis ne išorinėmis, o vidinėmis grėsmėmis, susijusiomis su mūsų politiniu elitu.

Apskritai situacija pasaulyje neramina. Kol Vakarai atsitraukia, Rytai kyla ir vis dažniau demonstruoja jėgą tiesiogine to žodžio prasme. Tačiau kada buvo ramiau? Gal Izraelio karų su arabais ir SSRS invazijos į Afganistaną, o JAV – į Vietnamą laikais? O gal Jugoslavijos subyrėjimo ir antrojo JAV karo Irake metu? Libijos ir Sirijos irgi nereikėtų pamiršti.

Tai kokiame pasaulyje mes gyvename? Atrodo, vis tame pačiame, kur karinė galia ir Realpolitik, kaip bebūtų skaudu tai pripažinti, vis dar vaidina esminį vaidmenį. Šiame kontekste svarbu būti stipresniojo pusėje. Lietuva spėjo įšokti į NATO traukinį. Gruzijai ir Ukrainai pasisekė mažiau. Saulė teka rytuose ir nusileidžia vakaruose. Tačiau rytoj bus nauja diena ir nauja kova.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 53)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras