Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  V. Landsbergis atsakinėja tiesioginiame eteryje tarptautiniam al Jazeera tinklui, Vilnius, 2014-03-31 (1)

2014 04 06

- Kas Jums kelia daugiausia rūpesčio dėl Krymo aneksijos? Ar žiūrite optimistiškai?

V.L.: Nesu labai optimistiškas. Didžiausią rūpestį kelia Vakarų sutrikimas ir akivaizdus silpnumas, kadangi jie buvo nepasirengę tokiam netikėtam ir pamatiniam smūgiui prieš Jungtinių Tautų nustatytą pasaulio tvarką. JTO chartija su visais savo principais išmesta į šiukšlyną, ir niekas atvirai nepaklausia: pone Putinai, ar tai Jūsų tikrasis sprendimas išeiti iš Jungtinių Tautų? Ar Jūsų nelegitimi Rusijos vyriausybė irgi tam pritaria?

- Ar manote, kad Rusija turėtų būti išmesta iš JTO?

V.L.: Normalu būtų ne išmesti, bet nutarti, kad savo sprendimu ir veiksmu Rusija stovi už JTO ribų. Tai pačios Rusijos sprendimas. Niekas jų neišmeta, bet jie išėjo.

- Kaip vertinate Vakarų laikyseną?

V.L.: Matau nuoseklumo stoką. Jei Rusija - agresorius ir aneksatorius, tai jau nebe svarstymų problema. O dabar vyksta derybos, kaip įtvirtinti tai, kas padaryta.

- Ar Putinui pakaks Krymo?

V.L.: Ko jis nori, paklauskit jo paties. Dabar jie vėl žada susilaikyti nuo tolesnės invazijos, bet kas begali jais tikėti? Tik žiūrėkit, kaip jie įvelia oponentą į sąlygojimus, o tai reiškia, kad Rusijos pažadai iš tikrųjų bus nulio vertės. Jie naudojasi proga gauti force majeur "teisę" diktuoti visai Europai, kol ši sutiks ir tęs gyvenimą žavinčio strateginio partnerio arba meilužio šešėlyje - o tai V. Putino Rusija.

- Ką siūlytumėt Vakarų valstybėms?

V.L.: Bevelyčiau matyti daugiau nuoseklumo ir Europos, ir JAV politikoje, kadangi pirmoji reakcija buvo stipri ir aiški. O dabar Rusijos diplomatams pavyko įvelti juos į ginčus dėl antraeilių dalykų, kad ir neįrodytų kaltinimų ukrainiečiams, neva Ukraina kariauja prieš Rusiją. Tai nesąmonė, nes Rusija kariauja prieš Ukrainą. Nepriklausomybės siekianti Ukraina yra užpulta, o Ukraina neužpuolė Rusijos.

Gerai prisimenu, kaip Rusijos Prezidentas aiškino gal prieš porą metų atvirame televizijos interviu tautai, kai berniukas jo paklausė: pone Prezidente, mūsų klasėje du berniukai nuolat mušasi. Kuris jų kaltas? Ir prezidentas davė pamoką visam pasauliui: kurį primušė, tas ir kaltas. Taip dabar ukrainiečiai primušti, reiškia, jie kalti. Kiekvienas Europoje gali būti primuštas ir liks kaltas.

- Tačiau dabar jie žada nesiveržti toliau...

V.L.: Jie ir anksčiau vartodavo tuos pačius žodžius, kurių nesilaikydavo. Kas nori, tas gali jais tikėti, ir bus dar sykį supainiotas ir apgautas.

- Ponas Putinas pareiškė, kad to bus laikomasi...

V.L.: Rusijos net aukščiausio rango politikai įpratę meluoti itin lengvai. Aš atsimenu, kai Prancūzijos ministras B. Kouchneris [iš tikrųjų - prezidentas N. Sarkozy] pasakė prezidentui D. Medvedevui: pone Prezidente, jūs neturite būti melagis. Jūs pažadėjote išvesti savo dalinius iš Gruzijos. Bet neįvykdėte. Nebūkit melagis! - Tie atviri žodžiai pasirodė spaudoje.

- Ar Jūs manote, kad p. Putinas meluoja?

V.L.: Esu tikras, kad jis laiko sau keletą variantų. Tarp jų - žengti pirmyn ir tapti melagiu, jei dėl aukščiausiųjų tikslų.

- Ar Lietuva yra pavojuje?

V.L.: Lietuva dar ne, nors kiekvienas Rusijos kaimynas gali to laukti, kadangi imperijos atkūrimo programa buvo vieša jau daug metų anksčiau.

Savo prezidento karjeros pradžioje p. Putinas pasakė: nelyginkit manęs su Gorbačiovu. Anas paleido ir prarado Sovietų Sąjungą, o aš surinksiu juos atgal. Tai jo žodžiai - citata.

 - Bet juk Rusija turi pagrindo rūpintis tautiečiais arba rusakalbiais...

V.L.: Rusai tame regione nėra užpulti, nėra priespaudoje ir nereikalingi jokios "gynybos" ar apsaugos. Rytų Ukrainoje daug žmonių net siunčia peticijas Rusijos prezidentui: mes esame rusai, bet prašome, neginkite mūsų! Štai ką turėtumėt išgirsti.

- Nejau p. Putinas galėtų meluoti, kai žada ką nors Vakarams?

V.L.: Išties taip, nes jis apgaudinėjo juos daugelį kartų. Ir niekas dar negali pasakyti: galų gale jis tapo nuoširdus ir sąžiningas.

/al Jazeeros klausimai atkurti iš atminties, o atsakymai - iš įrašo./

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras