Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  2 proc. BVP gynybai – ar tikrai pakaks? (7)

Tomas Matulevičius
2014 04 07

Neseniai Lietuvos ir Latvijos vadovybės pareiškė ketinančios didinti šalių gynybos finansavimą. Abi valstybės bandys iki 2020 metų pasiekti gynybai skiriamų lėšų 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą. O Estija šalies saugumui jau šiuo metu skiria NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP finansavimą. Šios šalies valdžia greitu metu neplanuoja didinti ar mažinti finansinių įplaukų į šį sektorių[1]. Todėl būtų pravartu pažvelgti, ar tie nuolat minimi 2 proc. BVP radikaliai keičia (gerina) kariuomenės kokybę ir ar to pakanka šalies gynybai užtikrinti. Tačiau prieš pradėdami analizuoti panagrinėkime kai kuriuos Baltijos šalių ginkluotąsias pajėgas apibūdinančius rodiklius.

Baltijos šalių palyginimas – keli aspektai  

Žvelgiant į karinių pajėgų finansinę būklę matyti, kad nuo 2005 metų iki šiol Lietuva ir Latvija sumažino biudžeto lėšų gynybai dalį. O Estija, nors po 2008 metų ekonominės krizės ir apkarpė šalies saugumui skiriamą sumą, vėliau vis dėlto pasiekė NATO rekomenduojamą rodiklį. Tai aiškiai matyti toliau pateikiamame grafike.

Antras svarbus rodiklis, apibūdinantis šalies ginkluotąsias pajėgas, yra jų sudėtis. Čia turimas omenyje karinio personalo santykis skirtingose karinių pajėgų rūšyse: sausumos kariuomenėje ir karinėse oro bei jūrų pajėgose. Visoms Baltijos šalims yra būdingas išskirtinis dėmesys sausumos pajėgoms. Iš dalies taip yra dėl to, kad Baltijos valstybės yra per mažos ir neturi finansinių galimybių plėtoti savo karines jūrų bei oro pajėgas. Lietuvos indėlis į oro pajėgas yra didesnis, nes jos teritorijoje bazuojasi tarptautinė oro policijos misija, sauganti visų trijų Baltijos valstybių oro erdvę. Mūsų šaliai tenka ir didesnės misijos aptarnavimo sąnaudos – apie 50 proc. (žr. toliau pateikiamą grafiką).

Paskutinis momentas, apibūdinantis Baltijos šalių karines pajėgas, būtų kariuomenių turima ginkluotė. Visos trys šalys koncentruojasi į gynybinius, logistikos ir aptarnavimo gebėjimus. Pavyzdžiui, akcentuojamas prieštankinių, artimojo ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinių ginklų turėjimas. Taip pat stengiamasi pėstininkus aprūpinti transporto šarvuočiais, artilerija. Oro pajėgose daugiau orientuojamasi į priešlėktuvinę gynybą, civilinius gelbėjimo darbus ir galimybę, esant reikalui, priimti karinio transporto lėktuvus. Karinės jūrų pajėgos taip pat didesnį dėmesį skiria civiliniams gelbėjimo darbams, pakrančių apsaugai ir (iš)minavimui.

Estijos turimi pajėgumai, arba 2 proc. BVP magija

Žvelgiant į 2013 metų NATO duomenis[2] matyti, kad šalys, skiriančios didesnę BVP dalį gynybai, daugiau pinigų išleido ginkluotei, o ne vien tik personalui išlaikyti. Palyginimui: JAV 2013 metais gynybai skyrė 4,4 proc., Lenkija – 1,8 proc., Estija – 2 proc., Latvija – 0,9 proc., Lietuva – 0,8 proc. BVP.

Konkrečiai Estijai didesnės lėšos gynybai leido įgyvendinti kai kuriuos svarbius pirkimus. Apskritai visi pagrindiniai pirkiniai yra pragmatiški ir suderinti su „Estijos nacionalinės gynybos plėtros planu 2013–2022 metams“. Dokumente yra įtvirtintas siekis geriau apginkluoti esamas pajėgas, jas mechanizuoti, pirkti moderniausius prieštankinius ginklus[3]. Taip pat, esant didesnėms finansinėms įplaukoms, numatyta galimybė įsigyti tankų ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų.

Ligšioliniai Estijos valstybės laimėjimai yra nemenki. Šaliai pavyko parengti vieną gerai apginkluotą, iš dalies mechanizuotą pėstininkų brigadą. Šiuo metu bandoma parengti dar vieną tokią brigadą. Estija taip pat yra numačiusi keletą didelių pirkinių. Pavyzdžiui, su partneriais iš Nyderlandų deramasi dėl „PzH 2000“ haubicų ir šarvuočių CV90 įsigijimo[4]. Tai būtų vienas didžiausių šalies pirkinių (sandorio vertė – per 100 milijonų eurų). Dar galima būtų paminėti, kad šiuo metu yra statomos modernios kareivinės šauktiniams[5] apgyvendinti ir plėtojama Ämari aviacijos bazė, kuri galėtų priglausti oro policijos misiją. Nereikia pamiršti, kad esami planai bent iki 2015 m. rinkimų bus tęsiami, nes naujosios prisaikdintos vyriausybės vadovas liberalas Taavi Rõivas nacionalinį saugumą paskelbė vienu didžiausių savo vyriausybės prioritetų[6].

Baigiant reikėtų pabrėžti turimo karinio rezervo svarbą. Estija, skirtingai nei jos kaimynės Latvija ir Lietuva, išlaikė šauktinių kariuomenę ir kiekvienais metais atnaujina jos gretas. Į šauktinių sistemą bandoma įtraukti ir moteris. Įvairiais vertinimais, Estija karinio konflikto atveju galėtų mobilizuoti ir pasiųsti į frontą apie 10 000 šauktinių[7].

Neišvengiama priklausomybė nuo NATO partnerių

Nors investicijos į gynybą nemažos, Estija pripažįsta, kad vien jos pajėgų nepakaktų šalies saugumui užtikrinti. Remiantis „Estijos ilgalaikiu gynybos plėtros planu 2009–2018 metams“, teigiama, kad siekiant užtikrinti valstybės saugumą būtina ir NATO partnerių parama[8]. Estija apeliuoja į NATO sutarties 5 punktą ir pabrėžia kolektyvinės gynybos svarbą.

Šiame plane pažymima, kad Estija pati yra nepajėgi turėti karinių oro pajėgų, taigi NATO partnerių indėlis yra labai svarbus. Estiją, kaip ir kitas Baltijos šalis, nuo netikėtų oro erdvės pažeidimų saugo oro policijos misija. Estija nėra numačiusi pirkti naikintuvų: pasak šalies vadovybės, tam yra praktinių ir finansinių priežasčių[9]. Žinoma, nereikia pamiršti, kad apie naikintuvų įsigijimą Estijoje kalbėta ir 2009 metais. Pasak kai kurių vertinimų, Estija galėtų užtikrinti oro policijos funkciją, jeigu gynybos biudžetą padidintų iki 2,15–2,2 proc. šalies BVP[10].

Estija kelia savo, kaip partnerės, autoritetą ne vien sukurdama adekvatų biudžetą saugumo poreikiams, bet ir dalyvaudama tarptautinėse karinėse Aljanso operacijose, pavyzdžiui, Afganistane. Iki 2013 metų pietinėje Helmando provincijoje buvo laikomas apie 150 estų karių kontingentas (Lietuva laikė apie 240 karių dalinį). Tais pačiais metais šalis išvedė didumą savo pajėgų iš šios musulmonų valstybės. Teigiamai estų karių pastangas įvertino JAV gynybos ministras Chuchas Hagelas[11].

Estijos, kaip NATO narės, patikimumą rodo ir tai, kad šioje šalyje yra įkurtas NATO kibernetinio saugumo centras. Tai yra vienas iš 18 Aljanso akredituotų centrų, kurie šiai organizacijai teikia ekspertų išvadas ir ugdo karininkų kompetencijas. Centras šalyje buvo įkurtas iš dalies dėl to, kad Estija įgijo vertingos patirties per 2007 m. kibernetines atakas prieš valstybės ir komercinių įmonių tinklalapius.

Tam tikra prasme Estijai yra palanku, kad ji turi kultūriškai artimą kaimynę Suomiją, su kuria artimai bendradarbiauja ir karinėje srityje. Šiuo metu tarp šių valstybių veikia pasirašytas karinio-gynybinio bendradarbiavimo susitarimas 2012–2015 metams. Bendradarbiaujant su suomiais estams pavyko įsigyti vidutinio nuotolio radarų už mažesnę nei įprastinė rinkoje kainą[12]. Ateityje bus siekiama kartu įsigyti ir kitos karinės įrangos.

Vietoj išvadų

Nors Lietuva ir Latvija tikriausiai pasieks 2 proc. BVP gynybai skiriamų lėšų ribą, vargu ar to pakaks. Bet kuriuo atveju Baltijos šalys bus priklausomos nuo NATO partnerių paramos, ir ne tik oro erdvės gynyboje. Apskritai pagal valstybių dydį geriausia, ką būtų galima pasiekti, tai parengti vieną ar kelias visiškai mechanizuotas pėstininkų brigadas su artileriniu pastiprinimu ir gerais prieštankiniais ginklais. Taip pat būtų įmanoma tinkamai parengti ir išlaikyti didelį rezervą ir įsigyti vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų. Galiausiai, dar labiau padidinus biudžetą ir nusipirkus po kelis naikintuvus, trims Baltijos valstybėms būtų galima pačioms vykdyti oro policijos misiją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 7)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras