Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  2 proc. BVP gynybai – ar tikrai pakaks? (7)

Komentarai:

Tomas, 2014 07 24 23:05
O taip Stifleri

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2014 04 10 08:47
VIDMANTAS TO REIDERIS
1.PAGAL TAVE ISEITU KAD VISI MOKSLININKAI SIZOFRENIKAI

2.PABANDYSIU PAAISKINTI TAU ELEMENTARIUS DALIKUS

3.MUSU PLANETA ZEME JAU PASTATE GLOBALINI PAVANDENINI LAIVA TIK KAPITONAS JAV JO PAVADUOTOJAS RUSIJA IR STURMANAS UK NEZINO KUR SIS GLOBALUS PAVANDENINIS LAIVAS PLAUKS

4.KAPITONAS JAV SAKO UZTENKA SIAME PAVANDENINIAME GLOBALIAME LAIVE 2 MLRD JUREIVIU IS JU 360
PAVANDENINIO LAIVO KARININKU VISI KITI NENUZNYJE EDAKI TAME TARPE TU IR AS
JAV KAPITONAS SAKO NEREIKIA VALSTYBINIO SEKTORIAUS TURI BUTI TIK PRIVATUS SEKTORIUS
KAPITALAS-PRIVATUS
DARBO IRANKIAI-FABRIKAI PRIVATUS
DARBO JEGA JAPONAI IR KINAI RUSU 15 MLN PRIVATUS VERGAI LIETUVIU IR KITU MAZU VALSTYBIU NERASTA
PASAULI VALDO TRYS ZMONES
VADOVAS
BUHALTERIS-KURIS PERVEDA PINIGUS I CIPSUS ISIUTUS I ZMONIU RANKA
IR PRIZIURETOJAS KURIS VYKDO DARBU KONTROLE
NA VIENU ZODZIU MODERNUS VERGOVES AMZIUS

KAPITONO PAVADUOTOJAS RUSIJA SAKO
GLOBALIAME PAVANDENINIAME LAIVE GALI BUTI 12 MLR JUREIVIU

KAD SI LAIVA TURI VALDYTI NE PRIVATUS ASMENYS O PASAULINE GLOBALI VALSTYBE
KURI TURI
PASAULINI PREZIDENTA
PASAULINI PARLAMENTA
IR PASAULINE VYRIAUSYBE
ATITINKANCIA 12 MLRD ZMONIU ZEMEJE VALDYMO NORMAS

UK STURMANAS SAKO MAN NUSISPJAUTI KAIP JUS VALDYSITE SI GLOBALU PAVANDENINI LAIVA JUS DUOKYTE MAN TIKSLA KUR TURI NUPLAUKTI SIS GLOBALUS PAVANDENINIS LAIVAS IR AS NUBRESIU OPTIMALU MARSRUTA

UK STURMAS 1000% TEISUS
KOL ABU JAV KAPITONAS IR JO PAVADUOTOJAS RUSIJA
NEZINO TIKSLU KUR PLAUKS SIS GLOBALUS PASAULINIS PAVANDENINIS LAIVAS

DAR LABAI IDOMI INFORMACIJA APMASTYMUI
SAULE TURI N KIEKIO ENERGIJOS IR JI LENGVAI APSKAICIUOJAMA,PLANETAI ZEMEI KLESTETI REIKIA 10% SUOS SAULES ENERGIJOS

1960 METAI ZEMES PLANETA PER BRANDOLINIUS GYNKLUS
JU ENERGIJA SUSILYGINO SU SAULES ENERGIJA
IR NUO 2000 METU STAI TAU MAJU KALENDORIAUS PABAIGA PLANETA ZEME PAGAL BRANDOLINIU GYNKLU ENERGIJOS GALIA PRADEJO VIRSYTI SAULES ENERGIJA

KYLA ELEMENTARUS KLAUSYMAS JEI SAULES ENERGIJOS YRA 100% ZEMEI REIKIA 10% KAM ZEMEI TURETI 110%

O TAI BUKAPROCIU SALTO KARO LENKTINIU ISMYSLAS IR PASEKME PADARYTI IS PLANETOS ZEMES PARAKO BACKA

JAV TURI SUPER KOMPIUTERIUS
RUSIJA TURI SUPER KOMPIUTERIUS UK TURI SUPER KOMPIUTERIUS

JAV SUMODELIAVO GLOBALU PRIVATU SEKTORIU GAVOSI 2 MLRD ZEMES GYVENTOJU

RUSIJA SUMODELIAVO VALSTYBINI SEKTORIU
GAVOSI 12 MLRD ZMONIU ZEMEJE IR 15% SIU DARBINGU GYVENTOJU GALI ISMAITINTI VISA ZEME
TAI PAV,41 MLN ARGENTINIECIU ISMAITINTU VISA ZEME SU TAM TIKROMIS TECHNOLOGIJOMIS

UK DAR NETURI SAVO SUMODELIAVIMO NES UK TURI SUMODELIOTI KARTU PRIVATU IR VALSTYBINI SEKTORIU

PRIMINSIU JAV KAD ISREIKSTOJE VISATOJE YRA DUALIZMAS KARSTA-SALTA,SALDU-KARTU JAV UZMIRSO SI ELEMENTARU VISATOS DESNI

RUSIJA SUMODELIAVO SAVO MODELI 51% VALSTYBES SEKTORIUS 49% PRIVATUS SEKTORIUS
DAVE NEIGIAMUS REZULTATUS

SUMODELIAVO
30% PRIVATUS SEKTORIUS 70% VALSTYBES SEKTORIUS GAVO TRUPUTI GERESNIUS REZULTATUS

SUMODELIAVO 10% PRIVATUS SEKTORIUS IR 90% VALSTYBINIS SEKTORIUS GAVO IDEALIUS VARIANTUS

VALSTYBINEJE GAMYKLOJE GALI DIRBTI 10 000 IR DAUGIAU ZMONIU PRIVACIOJE MAKSIMUMAS 3000 ZMONIU

KA GAUS UK MODELIODUOMA PAMATYSIME,NORS EKONOMIKOS DESNIAI YRA VIENODI
TIK KOKIOMIS PROPORCIJOMIS EMI

KAPITALA KIEK JIS PROCENTU VALSTYBINIS KIEK PRIVATUS

DARBO IRANKIUS FABRIKUS IR T.T KIEK PROCENTU JIE YRA VALSTYBINIAI KIEK PRIVATUS

IR DRBO JEGA KIEK PROCENTU DIRBA VALSTYBINIAME IR PRIVACIAME SEKTORIUJE

TAI DABAR LAUKIAME UK REZULTATU KURIE TURI PATVIRTINTI AR PANEIGTI SANTYKI

90% VALSTYBINIS SEKTORIUS 10% PRIVATUS SEKTORIUS
NES RUSIJA CIA GAVO GERIAUSIUS REZULTATUS

JAV MODELIS 100% PRIVATUS SEKTORIUS PATYRS FIASKO NES NEATITINKA VISATOS DESNIU

VISKA LEMS UK PASAULINIO PAVANDENINIO LAIVO MODELIS
KURIS TURI RASTI AUKSO VIDURI TARP PRIVATAUS IR VALSTYBINIO SEKTORIAUS

TEORISKAI JUS BUTU
50% VALSTYBINIS SEKTORIUS
50% PRIVATUS SEKTORIUS

BET EGYPTO ZYNIAI ISMINCIAI KURIEMS DAR NIEKAS NEPRILYGSTA PASAULYJE

NUSTATE SANTYKI KURI MODELIAVIMO EIGOJE PASEKE RUSIJA

90% VALDO FARAONAS
VALSTYBE
10% VALDO PRIVATUS ASMENYS

TAI VISOS KRYZES PASAULYJE KYLA
DEL SIU PROPORCIJU IR ZEMES PLANETOS KAIP GLOBALAUS PAVANDENINIO LAIVO TIKSLO NETUREJIMO KUR JIS PLAUKS

GALUTINI ZODI TURI PASAKYTI
JAV KAPITONAS
JO PAVADUOTOJAS RUSIJA
IR STURMANAS UK

JEI SUPRATAI SIA TIESA SUPRASI VISA GEOPOLITIKA

Reideris to Vidmantas Marozas, 2014 04 10 05:18
Pilnai sutinku,kad VEIriukas:)))dažnai nesiorientuoja ir
ne tik erdvėje...:)))Tačiau visa kita komentaro dalis visas briedas,primenantis šizofreniko svaičiojimą,niekaip nesusiėjęs su straipsniu...Suprantu,kad idėjų semitės
iš propagandinių tinklapių kurie propaguoja atseit NATO neteisėta,ES neteisėta matai nėra kažkokių popierių ir t.t....Geriausiai požiūrį į NATO išdėstė Kremliaus vanagas D.Rogozinas:buktai NATO yra pasenusi pasaulio atgyvena,kuria naikint..Po to užsimindamas,kad Rusija,
o kartu ir busima Evrazija niekaip negalėtų prilygt
NATO pagal finansus,karinę galia,technologijas ir t.t
Tad yra tik viena galimybė pateikt idėją -reikia NATO išardyt iš vidaus...ES kariuomenė atskirai nuo NATO...
Štai ir propogandiniai tinklapiai minkštagalviams
apie seną Romėnų principą "skaldyk ir valdyk"tik rusai
ne romėnai,bumt ima ir prisišika štai su Krymu,ir vyksta tai tada,kad praktiškai visos NATO narės mažina
lėšas gynybai,po Rusijos veiksmų prieš Ukraina A.Merkel
taupimo politika susvyravo...


VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2014 04 09 22:07
VIDMANTYAS TO VVER
1.MATAU BROLIUK KAD TU NESIORENTOJI ERDVEJE IR NESUPRANTI KAS TU ESI

2.PRIMINSIU TU ESI EUROPOS SAJUNGOS PILIETIS IR PRIKLAUSAI 500 MLN ZMONIU CIVILIZACIJAI

3.TA CIVILIZACIJA TAIP UZDUCHINO,KAD JI NETURI
ES KONSTITUCIJOS-PAGRINDINIO SALIES ISTATYMO
ES KARINES DOKTRINOS
KURIOJE BUTU PARASYTA
AR ES PUOLA ? VIENA ES KARIUOMENE IR STRATEGIJA
AR ES GYNASI? KITA KARIUOMENE IR STRATEGIJA
AR ES LAIKOSI NEITRALITETO? VBEL KITA KLARIUOMENE IR STRATEGIJA

VISO TO NERA RAISKIA ES NERA GRSMIU REISKIA REIKIA PALEISTI VISAS 28 ES SALIU KARIUOMENES
NES NERA ES KARUOMENES KURIUOJE VISOS 28 ES VALSTYBIU KARIUOMENES BUTU

ATIMK IS LIETUVOS LT KONSTITUCIJA IR VISI VEIKSMAI LIETUVOJE BUS NETEISETI

KAIP DABAR NETEISETI VISI VEIKSMAI ES

KAD TAU BUTU PAPRASCIAU MASTYTI PATEIKSIU PAVYZDI SU UAB UAB SKAITOSI TEISETAS KAI TURI ISTATUS ANSPAUDA IR SASKAITA BANKE

TAI UAB RUSIJA TURI ISTAUS-RUSIJOS KONSTITUCIJA
TURI ANSPAUDA RUSIJOS VYRAIUSYBE IR RUSIJOS MINISTERIJAS YRA JURIDINIS VIENETAS

UAB ES SURUDIJUSI PLENO BENDROVE
NETURI ISTATU-ES KONSTITUCIJOS
NETURI ANSPAUDO ES VYRIAUSYBES IR ES MINISTERIJU YRA JURIDINIS NULIS

TURI KAZKOKIA KOMISIJA AR DAR ZINAU DAUGYBE KOMISIJU KOMISJA KOVAI SU GIRTAVIMU,KOMISIJA KOVAI SU NARKOTIKAIS,KOMISIJA UZ LYGIAS TEISES
NIEKO NESISKIRIA TOS PACIOS KOMISIJOS

LISABONOS SUTARTIS PARASYTA ANT TUALETINIO POPIERIAUS NERA ES KONSTITUCIJA JUOS PASKIRTIS TIK TUALETE
DBAR XXI ELEKTRONIKOS AMZIUS BET KVEPIA FEODALIZMU IR IS MUSU TOKIUS IDIOTUS DARO KAD SIAUBAS

TAS PATS IR SU NATO KOL LIETUVA NEBUVO ISTOJUSI I ES SU NATO SANDORIAI BUVO TEISETI
DABAR NATO TURI SUDARINETI SUTARTIS SU ES SU ES KARIUOMENE LIETUVOS SUTARTIS SU NATO PO ISTOJIMO I ES JURIDISKAI NEBEGALIOJANCIOS

PASAKYK KAM TAS TEISINIS PASAULINIS BESPREDELAS REIKALINGAS KADA TEISETAS JURIDINIS KELIAS
ES KONSTITUCIJA
ES KARINE DOKTRINA
ES KARIUOMENE

ES KARIUOMENE ISTOJA I MODERNIA NATO
ES BIUDZETAS MOKA NATO
KAM REIKALINGA TA JURIDINE BETVARKE DABAR?
RUSAI IR JUOKIASI IS VAKARU NE PUTINAS IR MEDVEDEVAS YRA JURISTAI IR BET KADA GALI UZGINCYTI NETEISETUS VEIKSMUS


VVER, 2014 04 09 15:39
Dar vienas įdomus mitas- oro pajėgos.
Juokinga, kad mums būktai jos yra per brangios, todėl lėšas, kurias galėtume investuoti JAU EGZISTUOJANČIŲ pajėgumų tobulinimui, turime investuoti į NATO storašiknių išlaikymą Zokniuose

VVER, 2014 04 09 15:35
Daug kas pamiršta, kad kur kas svarbiau, ne KIEK išleidi gynybai, bet KAM išleidi.
Va būtent antras punktas ir yra kas žlugdo Lietuvos kariuomenės struktūrą (palaiminat Lietuvos politrukams ta "smart defence" nesąmone).

KOKIO VELNIO mums reikia hunt klasės išminavimo laivų, pavyzdžiui?????

Ar nebūtų geriau už tuos pinigus nusipirkti šių mažulių?
http://en.wikipedia.org/wiki/Super_Dvora_Mk_III-class_patrol_boat

Arba katerių skubiam karių desantavimui ne tik jūros pakrantėse bet ir UPĖSE?
http://en.wikipedia.org/wiki/CB90-class_fast_assault_craft

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2014 04 07 19:04
1.SUTINKU KAD 2% BVP BUTU SKIRTA KARASTO APSAUGAI
2.TIK NESUTINKU,KAD SIUOS 2% BVP TURETU MOKETI LIETUVA IR LATVIJA BEI KYTOS VALSTYBES
NES TAS MOKEJIMAS JURIDISKAI NETEISETAS
IR TAI AS SAKAU RIMTAI KAIP EKONOMISTAS IR VALSTYBES VALDYMO SPECIALISTAS

3.TEISETAS JURIDINIS KELIAS MOKEJIMO 2% NE SENAI BET MODERNIAI NATO TOKS

ES KONSTITUCIJA-ES KARINE DOKTRINA-ES KARIUOMENE I KURIUOS SUDETI IEINA LIETUVA,LATVIJA,ESTIJA IR KITOS ES VALSTYBES

TOLIAU ES KARIUOMENE ISTOJA I MODERNIA NATO IR
EUROPOS SAJUNGOS BIUDZETAS SKIRIA 2% ES KRASTO APSAUGOS GYNYBAI IR KIEK GAUS LESU IS ES KRASTO APSAUGOS NATO TAI DERYBU REIKALAS

4.SENA I SANTYKIAI LIETUVOS IR NATO BUVO JURIDISKAI TEISETI,KOL LIETUVA NEISTOJO I ES

5.TODEL PONAI NUSTOKYTE ZAISTI PASAULINI TEISINI BESPREDELA,NES JUO JUS VISADA SANTAZUOS RUSIJA

6.SUKURTOS ZAIDYMO TAISYKLES TAI LAIKYKITES JU
KITU ATVEJU VISAS PASAULIS NUSISUKS NUO JAV PASAULINIU TEISINIU BESPREDELCIKU

7.KURIE KURIA ZAIDYMO TAISYKLES,BET PATYS NESILAIKO JU,TAI NEDERA TAIP ELGTIS JAV-PASAULIO POLICININKUI ZMONES TAI MATO JAV DVIVEIDI VEIDA

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras