Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Besikeičiantis visuotinių grėsmių veidas

2014 04 09

Pasak garsaus ekonomisto Nourielio Roubini, pasaulyje keičiasi ekonominės, finansinės ir geopolitinės grėsmės. Kai kurios darosi mažiau pavojingos, o kitos įgauna vis didesnę svarbą. Prieš kurį laiką buvo galima įžvelgti kitokias grėsmes nei šiandien.

Viena iš ankstesnių grėsmių  – euro zonos žlugimas, su kuriuo susijęs Graikijos pasitraukimas, neaiški Italijos ir Ispanijos padėtis. Be to, vertėtų prisiminti krizę Jungtinėse Valstijose, vadinamąjį vyriausybės uždarymą. Toliau svarbu paminėti Japonijos bėdas: recesiją, defliaciją ir biudžeto deficitą. Dar viena grėsmė – defliacija daugelyje išsivysčiusių ekonomikų. Taip pat egzistavo karo tarp Izraelio ir Irano tikimybė ir stiprėjantis pavojus Artimuosiuose Rytuose.

Dabar šios grėsmės  yra sumenkusios. Prie to Europoje nemažai prisidėjo Europos centrinis bankas (ECB) ir jo prezidentas Mario Draghi. Šiame kontekste svarbi bankų sąjungos pradžia ir euro zonos ekonomikos atsitiesimas. Jungtinėse Valstijose taip pat atsirado daugiau kompromisų, pozicijų derinimo. Japonijoje vertinami premjero Shinzo Abe ir jo ekonominės politikos „abenomikos“ pasiekimai, paskatinę ūkio plėtrą ir pristabdę defliaciją. Kiek daugiau nežinomybės kelia struktūrinių reformų ateitis. Pažengusios ekonomikos imasi priemonių kovojant su defliacija, šiek tiek atslūgo įtampa tarp Izraelio ir Irano. Nors Artimųjų Rytų šalyse didelis nestabilumas, konfliktai jau ne taip sukrečia finansų rinkas.

Tiesa, į šių sumažėjusių grėsmių vietą stiebiasi naujos. Čia galima išskirti iššūkius Kinijos ekonomikai, kurios perėjimas prie privataus vartojimo, kaip pagrindinio ūkio augimo variklio, vyksta pernelyg lėtai. Stinga gairių ir kitoms reformoms. Jungtinių Valstijų (ir viso pasaulio) dėmesio centre – šios šalies centrinio banko veiksmai, kuriuos stebi investuotojai ir finansų rinkos. Juose esama rizikos apraiškų, galinčių sukelti ekonominį ir finansinį šoką.

Gali pablogėti padėtis kai kuriose besivystančiose rinkose, jose stinga apgalvotų struktūrinių reformų, gausu politinių ir su rinkimais susijusių problemų. Neįmanoma pamiršti dar vienos rimtos grėsmės. Tai – konfliktas Ukrainoje ir neaiškūs Rusijos ketinimai, galintys atvesti prie antro Šaltojo karo. Šie pavojai neigiamai veikia energetiką ir investicijų srautus regione. Be to, tokiu elgesiu žlugdomi žmonių gyvenimai. Dar derėtų paminėti Kinijos ir Japonijos nesutarimus. Taigi, šios geopolitinės grėsmės daro didelę įtaką pasauliui, pradeda atsispindėti finansų rinkų elgesyje ir veikia investuotojų sprendimus.

Pagal 2014 m. kovo 31 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras