Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europa: požiūris į konfliktą Ukrainoje (1)

2014 04 16

Kai netikėtai ištinka krizė, žmonės linkę manyti, kad jau niekas nebebus taip, kaip buvo. Panašus požiūris yra ir į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Portalas „Project Syndicate“ aiškinasi, ar tokios įžvalgos pagrįstos.

Nors Europos lyderiai beveik vienbalsiai pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje, grėsmių saugumui apstu ir kitose šalyse, o tuos pavojus kelia būtent Rusija. Dėl didžiosios kaimynės elgesio nerimauja Lenkija ir Baltijos valstybės. Tarptautinėje arenoje mesta Rusijos energetikos (ypač dujų) korta ir į tai Europoje atsižvelgiama. Požiūrį į Rusiją lemia ir skirtinga istorinė patirtis, identiteto, etniškumo klausimai, taip pat finansinis aspektas. Daugelyje šalių Rusija sukelia karčių prisiminimų, bet jie nelemia griežtos pozicijos dėl šios valstybės elgesio. Stiprėja pažeidžiamumo jausmas, juk galinga kaimynė arti.

Europos nusistatymą dėl Rusijos lemia šios galios: Vokietija (pagrindinė Rusijos pramonės ir energetikos partnerė), Jungtinė Karalystė (susijusi su Rusijos bankais), Prancūzija (bendradarbiauja su Rusija karinėje srityje) ir Lenkija (Ukrainos rėmėja). Be abejo, Vokietija yra galingiausia iš šios grupės. Nutraukusi ryšius su Vokietija, Rusija dar labiau atitoltų nuo Vakarų, o tai pakenktų jos pačios ekonomikai. Vladimiro Putino politiką lydi grobuoniškos, šovinistinės tendencijos, kenkiančios šalies patikimumui, silpninančios pramonės padėtį, o ji – viso ūkio pagrindas.

Jungtinės Karalystės pozicija Rusijos atžvilgiu yra dviprasmiška. Premjeras Davidas Cameronas ir jo vyriausybė griežtai pasmerkė Rusijos elgesį Ukrainoje, bet Londone sudaromos palankios sąlygos rusų oligarchams. Prancūzijos požiūris į Rusiją taip pat išskirtinis. Istoriškai Prancūzija laikė Rusiją naudinga atsvara Jungtinėms Valstijoms, tačiau paskutiniu metu tarp Prancūzijos ir Rusijos kyla vis daugiau nesutarimų tarptautiniais klausimais. Vengiama bereikalingos konfrontacijos, bet Ukrainos krizė išlieka aštria tema. Lenkijos vaidmuo minėtoje krizėje šiek tiek kitoks. Ji gina Ukrainos interesus, yra savotiška tarpininkė.

Situacija kupina iššūkių. Kalbant apie juos, vėl grįžtama prie energetikos. Europos pastangos sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos nedavė norimų rezultatų, nors situacija truputį pagerėjo. Viena iš išeičių – alternatyvūs energijos šaltiniai. Dar vienas svarbus aspektas – saugumas ir įsipareigojimai, kurių ne visada laikomasi.

Strateginę svarbą Ukrainos krizėje turi ne tik Europa. Nemenkas joje Amerikos vaidmuo ir vienokia ar kitokia NATO reakcija. Konfliktas Ukrainoje gali gerokai pakeisti pasaulio tvarką. Jos pobūdis priklausys ir nuo Europos bei pasaulio lyderių ryžto.

Pagal 2014 m. balandžio 11 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras