Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Lietuvos SGD terminalo perspektyvos (4)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 04 18

Kad Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas bus pastatytas, šiandien jau beveik niekas neabejoja. Tačiau aktualiu tampa kitas klausimas – kas pirks jo dujas? Lietuvos politikai teigia, kad laivas „Nepriklausomybė“ – dujų saugykla su išdujinimo įrenginiu – sustiprins šalies energetinę nepriklausomybę, tačiau terminalo ateitis gali būti ne tokia šviesi, kaip bandoma piešti. Projekto sėkmė priklausys nuo daugybės veiksnių. Štai keletas jų.

Pirma, tarptautinė SGD rinka yra labai specifinė ir mažiau prognozuojama negu tradicinių dujų rinka. Visi mes norime pigesnio produkto. Pigesniu jis gali tapti tada, jei pasiūla viršys paklausą. Kaip rašoma tarptautinės audito ir konsultavimo bendrovės „Ernst & Young“ Rusijos padalinio atliktoje studijoje, „Tikimasi, kad suskystintų dujų paklausa augs, ypač iki 2020 m. Nors nuomonių yra įvairių, dauguma sektoriaus analitikų ir ekspertų sutinka, kad kasmet ji augs 5–6 procentais. Tikimasi, kad paklausa augs ir po 2020 m., nors ir lėtesniais tempais (2–3 proc. per metus).“

Galbūt situaciją rinkoje galėtų pakeisti JAV suskystintų skalūninių dujų eksportas. Štai prezidentė D. Grybauskaitė pažymėjo: „Labai tikiuosi, kad, galbūt ne iš karto, bet ypač kai po 2–3 metų JAV skalūnų dujos atsiras Europoje, mes būsime labai patenkinti, kad Lietuva pirmoji Baltijos šalyse ir regione pasistatė SGD terminalą. Nes pigesnių dujų revoliucija iš skalūnų telkinių tikrai per dvejus trejus metus jau pasieks ir Europą.“ Tačiau vargu ar amerikiečiai norės sugriauti dujų rinką (t. y. smarkiai sumažinti kainas) ir taip prarasti pelną. Be to, kaip rodo „Ernst & Young“ analizė, atmetus į šalį spekuliacijas dėl galimų SGD gamybos apimčių pasaulyje, po 2018 m. globali suskystintų dujų paklausa ims viršyti pasiūlą. Galbūt pasitvirtins optimistinės prognozės dėl papildomų SGD gamybos pajėgumų sukūrimo ir tada kaina kris, bet tvirtinti, kad taip atsitiks, būtų tikrai per drąsu.

Toliau apie „Gazprom“. Šiandien su juo vyksta derybos. Kaip pažymėjo Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos Vykdomosios direkcijos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas V. Jan­kaus­kas, „ma­no su­pra­ti­mu, tam ti­kram du­jų kie­kiui pirk­ti (iš „Gazprom“ – V.V.) rei­kia pa­si­ra­šy­ti il­ga­lai­kę 5–10 me­tų su­tar­tį“. Jeigu tai įvyks ir kartu Lietuva gaus nuolaidą, kur dėsime tiek pat kainuojančias ar net brangesnes terminalo dujas?

Šiuo atveju galima pasakyti, kad per SGD terminalą bus galima įsigyti trūkstamų dujų (su sąlyga, kad paklausa joms Lietuvoje augs), kurios galėtų užtikrinti terminalo rentabilumą. Tačiau problema ta, kad mūsų valstybė dar planuoja aktyviai skatinti biokuro naudojimą šilumos ir elektros sektoriuose. „Vertinama, kad 2020–2025 metais net 75 proc. šilumos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje bus pagaminta iš vietinių išteklių. Namų ūkių, besišildančių individualiai, kuro balanse vietiniai ištekliai pasieks net 90 procentų. Elektrinėse, naudojančiose medienos biokurą, šiaudus bei išrūšiuotas komunalines atliekas, elektros energijos gamyba sieks bent 2 TWh. Taip pat numatoma, kad kituose ūkio sektoriuose (pramonė, paslaugų sektorius, žemės ūkis ir kt.) biokuro suvartojimas, lyginant su 2011 metų rodikliais, padvigubės“.

Išvada labai paprasta – Lietuvos SGD terminalas, sujungtas su šalies dujotiekių tinklu, turės eksportuoti savo produkciją, kitaip jam bus sunku ekonomiškai išgyventi. Ir nors iš pradžių buvo manoma, kad pirmiausia jis dirbs vidaus rinkai, šiandien mintis eksportuoti ima dominuoti viešajame diskurse. Tik klausimas – kur eksportuoti (ir dar su sąlyga, kad
greitai bus sukurta tam reikalinga vamzdyno infrastruktūra)?

Teoriškai lietuvių terminalas galėtų tapti regioniniu. Kitaip tariant, jo dujas galėtų pirkti, pavyzdžiui, Latvija. Tačiau jos premjerė L. Straujuma, viešėdama Lietuvoje, negalėjo pasakyti, ar šalis tai darys, net jeigu jos būtų pigesnės nei iš „Gazprom“ gaunamos dujos. Anot jos, tai priklausys nuo ekonominių rodiklių. Kartu pažymėtina, kad yra tikimybė, jog Latvijos parlamentas ketveriems metams uždarys nacionalinę dujų rinką ir tuomet nė vienas šalies vartotojas negalės nusipirkti dujų per Lietuvos SGD terminalą.

Prezidentės D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais J. Neliupšienė pasiūlė dar vieną variantą: „Laivo ir viso terminalo našumas siekia beveik 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Iš tiesų jis gali patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono dujų poreikį. Tinkamai išvysčius energetinę infrastruktūrą, kam jau yra planuojami ir Europos Sąjungos pinigai, jis galės aprūpinti net Suomijos poreikius“, – pažymėjo prezidentūros atstovė. Tačiau problema ta, kad Estija ir Suomija jau pasirašė ketinimų protokolą dėl dvi valstybes jungsiančio gamtinių dujų dujotiekio „Balticconnector“ ir dviejų suskystintų gamtinių dujų terminalų statybos.

Įgyvendinus Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties (GIPL) projektą, kuris yra įtrauktas į Europos strateginių projektų sąrašą, Klaipėdoje statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas, anot Lietuvos prezidentūros, galės būti naudojamas ir dujų importui į Lenkiją. Tačiau politinių šalių santykių kontekstas gali komplikuoti reikalą, ką jau kalbėti apie tai, jog lenkai sėkmingai perka dujas iš Rusijos, investuoja į skalūninių dujų gavybą ir patys statosi SGD terminalą (jų pasitraukimas iš Visagino AE projekto optimizmo taip pat neprideda).

Iš kitų terminalo panaudojimo opcijų – laivų pripildymas ir smulkūs vartotojai, kuriuos galės pasiekti dujų „prikrauti“ sunkvežimiai. Pastaroji atrodo gana patraukliai, bet tik su sąlyga, kad bus regioninė paklausa, o ji nėra garantuota.

Nuvykusi į Pietų Korėją, kur vyko ten statomo Lietuvos SGD terminalo laivo-saugyklos inauguracijos ceremonija, D. Grybauskaitė pažymėjo: „Ši diena yra istorinė Lietuvai. Laivas gražiu simboliniu vardu „Nepriklausomybė“ yra realus žingsnis į energetinę mūsų nepriklausomybę ir saugumą. Tai reiškia, kad mes turime alternatyvą ir daugiau niekas negalės mūsų šantažuoti aukštomis dujų kainomis, per energetiką daryti įtakos mūsų politiniam ir ekonominiam gyvenimui. Tai ne tik teisingos kainos mūsų žmonėms, tai ekonomiškai stipresnė ir konkurencingesnė Lietuva.“ Tačiau kol kas tikrovė yra tik sąlyginai palanki: terminalas bus, bet toli gražu ne faktas, kad jis veiks pakankamai ekonomiškai efektyviai. Kita vertus, savo darbą derybose su „Gazprom“ jis jau atliko, o, be to, mūsų šalis turės garantuotą dujų tiekimo alternatyvą (galbūt brangią, bet garantuotą). Pagaliau reikėtų tikėtis, kad, terminalui pradėjus veikti, regioninės rinkos dalyviai svetingai pasitiks naują dalyvį ir ta pati Latvija ar Lenkija (ar net Skandinavijos valstybės) neatsisakys jo paslaugų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras