Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Tai, ką pradėjo Petras Didysis, baigėsi rusiškuoju ajatola (71)

Julija Latynina
2014 04 21

Pateikiame šiek tiek sutrumpintą Julijos Latyninos straipsnį, išspausdintą tinklalapyje novayagazeta.ru. Originalų tekstą galite rasti čia.

Kad ir kaip būtų liūdna pripažinti, bet Rusija šiuo metu išgyvena tą patį, ką ir Iranas per 1979 metų Islamo revoliuciją, skirtumas tik toks, kad mūsų ajatola Chomeinis kartu yra ir mūsų šachas.

Aš kalbu apie Rusijos istorijos lūžį, tokį pat kardinalų kaip ir 1979 m. lūžis Irane. Iki 1979 m. Iranas buvo sparčios modernizacijos šalis. Parlamentas, mokslas, švietimas, čadros nešiojimą draudžiantys įstatymai, moterims suteikta balso teisė... Šachas Mohamedas Reza, malonumų mėgėjas ir donžuanas, turėjo vieną žmoną, tiksliau, jis išsiskyrė ir vėl vedė, ir, kai išsiskyrė su Egipto princese, piršosi Anglijos princesei, ir jo žmona gražuolė Sorėja pozavo nuotraukoms trumpute taškuota suknele su viena petnešėle, o šachas viešai vadino mulas „nemokšomis perdžiūvusiais individais, kurių mąstysena nesikeitė per šimtmečius ir dabar nebegali keistis“.

O paskui šie nemokšiški džiūsnos išlindo iš visų plyšių ir mirtinais grybšniais sugriebė šalį už gerklės, panardino ją į tamsą, paaiškino jai, kad ji – pati didžiausia ir dvasingiausia pasaulyje šalis, tik tie prakeikti Vakarai jos nemyli.

Ir paaiškėjo, kad visa tai šaliai labai patinka. Daug maloniau tupėti iki šnervių panirus į dvasingumą ir samprotauti, kad Vakarai mūsų nemyli, nei sukandus dantis, kaip Kinija, tuos Vakarus vytis.

Priežastis, dėl kurios įvyko Irano revoliucija, buvo baisi ir paprasta: Vakarai nustojo būti stiprūs. Kur buvo visi tie ajatolos 1941 metais, kai į aukšto dvasingumo Iraną iš vienos pusės slinko britų tankai, o iš kitos – Raudonoji armija? Tylėjo, nes pasaulyje, kuriame civilizacija yra tanko pavidalo, dvasingumo šalininkai turi nedaug šansų.

Putinas labai tiksliai pajuto šį Vakarų silpnumą. Jis suprato, kad civilizacija, kuri nieko negali padaryti islamistams, nieko nepajėgs padaryti ir Putinui. Karine prasme. O visa kita – nesvarbu.

Ekonominės sankcijos? Jos taikomos Iranui. Mulų valdžios tai neišjudino. Atvirkščiai – sustiprino: visą Irano skurdą jie teisina jam taikomomis sankcijomis. Ekonominės sankcijos taikomos ir Zimbabvei. Roberto Mugabe valdžios tai neišjudino. Atvirkščiai – sustiprino. Visą Zimbabvės skurdą jis jau 34 metus aiškina tuo, jog prakeikti Vakarai Zimbabvės nekenčia dėl to, kad ji pakilo nuo kelių, o visus savo valdžios priešininkus vadina „oranžinės“ revoliucijos agentais. Ir Irano, ir Zimbabvės tautos tuo tiki.

Štai tai man ir yra baisiausia visoje šioje istorijoje: kad diduma tautos ir net diduma jos elito yra nuoširdžiai „už“.

Kad diduma Rusijos gyventojų šventai tiki, jog Ukrainoje valdžią užgrobė fašistai už Vakarų pinigus, o rytų Ukrainoje iki nevilties privesti žmonės ginasi nuo fašistų – „banderininkų“. Ir kas keisčiausia – tuo tiki ir dauguma pietryčių Ukrainos žmonių.

Ir iš esmės Vakarams nėra kaip atsikirsti. Jūs sakėte, kad tautos valia – svarbiausia. Na tai srėbkite ją, tą valią, pilnais šaukštais.

Vladimiras Putinas viena maža pergalinga aneksija parodė, kad jis meistriškai moka išnaudoti visas priešininko silpnąsias puses ir visus tamsiuosius tautos instinktus. Taigi Rusijoje įvyko 1979 m. Irano revoliucija, tik ją surengė šachas, pasivertęs ajatola.

Režimai, panašūs į naująjį Rusijos – Irane, Sudane, Zimbabvėje, Venesueloje, – visą savo ideologiją grindžiantys tuo, kad Vakarai jų nekenčia, puikiai supranta, jog galų gale Vakarai – tai „popierinis tigras“, ir už viską, ko tauta netenka ekonomine prasme, valdžia atsiima savo neliečiamumu. Problema tik viena. Visi šie režimai galiausiai būna nušluojami į istorijos pašalę. Jiems valdant nebūna nei didžiųjų mokslininkų, nei inovacinių kompanijų, nei garsių universitetų, nei, žvelgiant griežčiau, net elito – yra tik viršūnėlė, jiems pritarianti ir atitinkama linkme kreipianti minios skonį.

Kadaise Petras Pirmasis išvedė Rusiją iš to būvio. Jis kirpo barzdas, įdieginėjo Europą, ir Petro dėka Rusijos imperija tapo didžiąja pasaulio valstybe. Dabar Putinas grąžina Rusiją atgal.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 71)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras