Didžiausia geopolitinė grėsmė šiais laikais nėra konfliktas tarp Izraelio ir Irano dėl branduolinio ginklo. Galimas naujas šaltasis karas tarp Rusijos ir Vakarų šalių bei Ukrainos krizė taip pat nekelia didžiausio pavojaus pasaulyje. Taip, visos šios grėsmės yra rimtos, bet jos nublanksta prieš Kinijos padėtį ir iššūkius jai. Žiniasklaidoje vis dažniau pranešama apie šios valstybės nesutarimus su Japonija. Tai prasidėjo nuo ginčų dėl salų. Apie minėtus dalykus portalui „Project Syndicate“ rašo garsus ekonomistas Nourielis Roubini.

Kinija tampa vis svarbesne ekonomikos galia. Šiame kontekste jai reikalingi laivybos maršrutai energijos ir prekių importui ir Kinija tai gina. Tačiau tokius žingsnius jos kaimynės ir Jungtinės Valstijos vertina kaip agresyvius. Praeityje taip pat būta panašaus susipriešinimo, bet geležinių nuostatų istorijoje nėra, tad daugelis tendencijų kinta. Tik kyla klausimas, ar prekyba, investicijos ir diplomatija gali sušvelninti didėjančią įtampą.

Pavyzdžiui, didžiosios Europos valstybės pavargo kenkti viena kitai. Jos susidūrė su Sovietų bloko grėsme, matė situaciją Jungtinėse Valstijose. Taip Europos šalys ėmė kurti institucijas, skatinančias taiką ir bendradarbiavimą. Toks buvo kelias į ekonominę ir pinigų sąjungą, dabar – ir į bankų sąjungą. Azijoje panašios institucijos neegzistuoja. Čia istorinės nuoskaudos paliko atviras žaizdas Kinijos, Japonijos, Korėjos ir Indijos santykiuose.

Šiuo metu Azijos lyderiai susiduria su didžiuliais iššūkiais, susijusiais su struktūrinių reformų poreikiu. Jos reikalingos siekiant tvaraus ekonomikos augimo, nes ankstesni plėtros modeliai jau nebetinka. Minėtos reformos aktualios Kinijai, Japonijai, Korėjai ir Indonezijai. Dėl ekonominės politikos nesėkmių patogu kaltinti nedraugiškas kaimynes. Be to, Jungtinių Valstijų sąjungininkės Azijoje aklai nepasitiki JAV atsigręžimu į jų regioną. Gali būti, kad šioje srityje ateityje atsiras daugiau aiškumo. Tiek regiono lyderiams, tiek Jungtinėms Valstijoms prireiks didžiulės išminties kovojant su geopolitine ir ekonomine įtampa.

Pagal 2014 m. balandžio 30 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.