Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Rusija prieš Ukrainą kariauja „maištininkų karą“ (137)

Aleksandras Golcas
2014 05 07

Portalas ej.ru gegužės 4 d. išspausdino karinio apžvalgininko Aleksandro Golco straipsnį apie karo, kurį Rusija kariauja Ukrainoje, pobūdį. Pateikiame šio straipsnio vertimą į lietuvių kalbą. Straipsnio originalą galima rasti adresu: http://www.ej.ru/?a=note&id=25059.

Gegužės švenčių dienomis Ukraina visiškai priartėjo prie pilietinio karo padėties. Didžiausia tragedija įvyko Odesoje. Ten prorusiškai nusiteikę aktyvistai užpuolė Ukrainą palaikančių futbolo aistruolių maršą. Užpuolikai, kaip aiškėja iš daugelio nuotraukų ir vaizdo įrašų, naudojo šaunamuosius ginklus. Tačiau kiekybinė persvara buvo proukrainietiškų „ultrų“ pusėje. Jiems pavyko suvaryti priešininkus į Profsąjungų rūmus. Kadangi ir viena, ir kita pusė mėtė vieni į kitus padegamuosius mišinius, pastatas užsidegė, jame žuvo daugiau nei keturiasdešimt žmonių. Maskva tuojau pat pavadino tai Katynės tragedijos pasikartojimu.

Kremliaus propagandistai šią tragediją bemat susiejo su Kijevo valdžios bandymu įvesti kontrolę keliuose Ukrainos pietryčių miestuose, užgrobtuose tų, kuriuos Rusijos žiniasklaida vadina „federalizacijos šalininkais“. Atvirai sakau, kad visa ši operacija man atrodo kaip akivaizdi Kijevo valdžios klaida. Bet atleistina klaida: esant situacijai, kai Rusija aneksavo Krymą, o separatistai užgrobia vieną miestą po kito, visuomenė iš Ukrainos vadovų reikalauja ryžtingų veiksmų. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius niekam nėra pavykę laimėti prieš pusiau karines formuotes, kurios nesivaržydamos taikius gyventojus naudoja kaip gyvąjį skydą. Tokiu atveju karinė pergalė beregint pavirsta pralaimėjimu: reguliarioji kariuomenė neišvengiamai yra apkaltinama nepagrįstu jėgos naudojimu. Bet dažniausiai taikių gyventojų (arba tų, kurie pristatomi kaip taikūs gyventojai) žūties grėsmė sustabdo operaciją. Taip buvo amerikiečiams Somalyje 1993 metais, o po dešimties metų – Irake ir Afganistane. Tai nepriklauso nuo kariškių kovinio pasirengimo. Paprasčiausiai – nuo Antrojo pasaulinio karo (kai visuomenė atlaidžiau žvelgė į taikių gyventojų aukas – tai buvo neišvengiama karo veiksmų dalis) kardinaliai pasikeitė moralė. Politikams, davusiems tokį įsakymą, jau niekas nebeatleidžia „ašaros vaiko aky“.

Net jeigu pasiseka užimti vieną ar kitą atramos punktą ar miestą, priešininkai tuojau pat užgrobia kitą. Taip šiandien, kai aplink Slovjanską gniaužiasi apsupties žiedas, „federalizacijos šalininkai“ užgrobia karinį komisariatą Luhanske. Pavyksta užgesinti karštąjį tašką Luhanske, tuojau pat naujas atsiranda kitur.

Kai kurie kolegos paskubėjo parašyti, kad Maskva demonstruoja naują karinių veiksmų tipą. Pasakysiu, kad karo teorijos požiūriu čia nėra nieko naujo. Dar Sun Czi rašė: „Šimtą kartų susiremti ir šimtą kartų laimėti – tai ne geriausia; geriausia – nugalėti priešo armiją nekariaujant.“ „Maištininkų karo“ teoriją išsamiai išgvildeno pulkininkas Eugenijus Mesneris, vienas iš žymių rusiškojo užsienio karinių teoretikų. „Politika pakelia prieš kariuomenę milijonines netradiciškai kovojančių priešų mases, kariuomenės užnugaryje pakelia dalį savos tautos, kovojančios prieš valdžią ir kariuomenę, pačioje kariuomenėje sukelia politines dezertyravimo, išdavystės ir nepaklusnumo nuotaikas. Operaciniai „katilai“ ir „ežiai“ yra niekis, palyginti su ta fizinės apsupties būsena, kurioje gali atsidurti reguliarioji kariuomenė teritorijoje, knibždančioje netradicinių kovotojų, ir su moralinės apsupties būsena, kai savo tautoje verda politinės aistros“, – taip jis rašė daugiau nei prieš pusę amžiaus. Įtariu, kad ir tarp užsienio karo teoretikų atsiras tokių, kurie priėjo prie panašių išvadų.

Kaip ten bebūtų, tenka konstatuoti: Rusija prieš Ukrainą kariauja nepralaimimą maištininkų karą (jeigu, žinoma, domėn neimsime ekonominių Vakarų sankcijų). Kad ir kaip įnirtingai Maskva neigtų dalyvaujanti jame, faktai kalba patys. Ukrainos armijos sraigtasparniai prie Slovjansko buvo numušti nešiojamaisiais zenitiniais-raketiniais kompleksais (NZRK). Jų nebuvo nei Ukrainos milicijos, nei saugumo tarnybos poskyriuose, maištininkai negalėjo jų ten užgrobti. Be to, kad galėtum tinkamai naudotis NZRK, reikia nemenkos patirties. Jeigu NZRK pasirodė ne kartu su rusų specialiosios paskirties žvalgybinėmis-diversinėmis grupėmis, reikia manyti, kad jie buvo nupirkti toje pačioje parduotuvėje, kur, Vladimiro Putino žodžiais tariant, „mandagūs žmonės“ Kryme nusipirko savo ekipuotę.

Gegužės švenčių dienomis ėmė aiškėti ir strateginės Kremliaus užmačios. Naudodamasis maištininkų karo metodais ir nežabota propaganda, Kremlius tikisi palaikyti nestabilumą pietinėse ir rytinėse Ukrainos srityse. Šis nestabilumas leis prezidento rinkimus Ukrainoje paskelbti neteisėtais. Todėl šalyje įsivyraus chaosas. Ir tai bus parodomasis išplakimas rykštėmis, skirtas tiems, kurie posovietinėje erdvėje surizikuos bent pagalvoti apie europinį pasirinkimą.

Akivaizdžia šio puikaus plano išdava tapo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Aleksandro Veršbou (Alexander Vershbow) pareiškimas: esant dabartinėms aplinkybėms Šiaurės Atlanto aljansas yra pasmerktas laikyti Rusiją potencialia priešininke, o JAV gynybos ministras Čakas Heigelas (Chuck Hagel) jau paragino Vakarų šalis didinti karines išlaidas. Žinoma, tai neįvyks bematant. Tačiau įvyks gana greitai. Ir tada Rusija bus pasmerkta ginklavimosi varžyboms su Vakarais. Ankstesnės tokios varžybos baigėsi SSRS subyrėjimu...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 137)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras