Latvijoje nuogąstaujama dėl Rusijos keliamos grėsmės

Latvijos gynybos ministras Raimondas Vėjonis sakė, kad Baltijos regionas galėtų destabilizuotis, nes ties Latvijos siena sujudo Rusijos kariškiai, pranešė „Polskie Radio“. Lenkijos žiniasklaida taip pat primena, kad kas ketvirtas Latvijos gyventojas turi Rusijos pilietybę ir jei Maskva pradėtų deklaruoti, kad gina Latvijos rusų mažumos atstovus, galėtų pasikartoti Ukrainos scenarijus. 

Pasak R. Vėjonio, tiesioginių grėsmių Latvijai ir visam Baltijos regionui kol kas nėra, tačiau, kaip jį cituoja agentūra „Reuters“, Maskva „per specialiai parengtus provokatorius bando sukelti „tarybinių laikų nostalgiją“. Latvijos ministras priminė, kad panašiai prasidėjo Ukrainos konfliktas.

Lenkijos „Gazeta Wyborcza“ cituoja Rusijos opozicijos politologą Stanislavą Belkovskį, nusprendusį emigruoti į Ukrainą. S. Belkovskis mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandytų paveikti silpniausią Baltijos šalį ir tai galėtų būti Latvija. „Žinoma, „žalieji žmogeliukai“ ir šarvuočiai Latvijoje nepasirodytų, nes ši valstybė yra NATO narė, tačiau galima spėti, kad Latviją užvaldytų Rusijai tolerantiškos jėgos, kurias pinigais palaikytų Putinas“, – teigė S. Belkovskis.

„Gazeta Wyborcza“ atkreipė dėmesį, kad Latvijos rusakalbiai turi savo atstovę Europos Parlamente, tai Tatjana Ždaniuk, kuri dalyvavo Maskvos surengtame referendume dėl Ukrainos Krymo prisijungimo prie Rusijos.

Estija: vietiniai rusai labai džiaugiasi, kad gyvena demokratinėje valstybėje, ir keltis į Rusiją nenori

Lenkijos ekspertė Monika Michaliszyn mano, kad Estijos rusų geopolitinė padėtis yra prasta, nes šie žmonės ignoruoja estų kalbą, jos nesistengia mokytis, tačiau dauguma Estijos rusų „visai nenorėtų grįžti į Rusiją“, jie „labai džiaugiasi, kad gyvena demokratinėje valstybėje ir jiems atvertos ES durys“. Taip pat Lenkijos ekspertė patikslino, kad daugiausia adaptavimosi problemų kyla vyresniems nei 50 metų Estijos rusams.

Pagal 2014 m. gegužės 4 d. naujienų agentūros „Regnum“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.