Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Ramiai ir aiškiai apie Rusijos grėsmes Lietuvai ir kaimynams (139)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 05 14

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paskelbė kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Šį kartą dokumentas vertas atskiro dėmesio dėl kritinės padėties Ukrainoje ir situacijos Lietuvoje, nes šalyje įsivyravo diskutuotinas Rusijos karinio puolimo pavojaus diskursas, kuriam kartais trūksta ramaus realijų įvertinimo.

Pavyzdžiui, buvusi KAM vadovė R. Juknevičienė yra pareiškusi: „Jei nesustabdysime Putino Ukrainoje, tik laiko klausimas, kada jis bus Lietuvoje“. Galiausiai tokios kalbos privedė prie to, kad didelė dalis Lietuvos piliečių patikėjo, jog Rusija gali užpulti mūsų šalį, ir ėmė rūpintis maisto atsargomis: kaip parodė savaitraščio „Veidas“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ kovo 18–20 dienomis atlikta didmiesčių gyventojų apklausa, net 87 proc. jų manė, kad Rusija vėl gali mėginti okupuoti Lietuvą arba jos dalį.

Todėl norisi padėkoti Antrojo departamento ekspertams už tai, kad jie valstybės vardu jau pirmajame vertinimo sakinyje parašė: „Šiuo metu konvencinio karo tikimybė artimiausioje Lietuvos geopolitinėje aplinkoje (Baltijos jūros regione) vis dar išlieka gana maža.“ Jų nuomone, „Rusija kol kas nėra pajėgi pradėti karinį konfliktą prieš NATO“. Sudėjus šią analitinę išvadą su smarkiai padidėjusiu Aljanso entuziazmu užtikrinti savo sienų saugumą galima ramiau atsikvėpti ir daugiau nebeeskaluoti temos „Lietuva pavojuje“. 

Turbūt dar niekada Lietuva ir kitos Baltijos šalys nebuvo sulaukusios tokio politinio ir karinio NATO dėmesio dėl akivaizdžiai suagrėsyvėjusios Rusijos politikos (ypač kaimynystėje ir konkrečiai Ukrainoje). Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera: kadaise nedrąsiai kalbėjome apie neterminuotą oro policijos misiją, o šiandien sąjungininkai patys siunčia pas mus naikintuvus. Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius teigia, jog į mūsų šalį atvykstančių Amerikos karių apsilankymas bus ne vienkartinis, o primins nuolatinį buvimą treniruočių formatu.   

Kartu būtina pabrėžti, jog karinės grėsmės nebuvimas visiškai nereiškia, kad staiga išnyko ir kiti iššūkiai Lietuvos saugumui iš Rusijos pusės. Galima tik pritarti Antrojo departamento analitikams, kurie akcentuoja suaktyvėjusią Maskvos konfrontacinę antivakarietišką retoriką/propagandą (taip pat ir Lietuvos atžvilgiu) ir informacines iniciatyvas pozityviam Eurazijos ekonominės sąjungos įvaizdžiui formuoti; jos labiau politine nei ekonomine logika pagrįstus energetinius projektus (taip pat ir Baltijos regione); rusų žvalgybos struktūrų vykdomą kibernetinį ir gyvąjį (per užverbuotus agentus) šnipinėjimą bei aktyviąsias (prasiskverbimo) operacijas mūsų šalyje; Kremliaus norą „paveikti ir trikdyti oponento politinių sprendimų priėmimo procesus, taip pat skaldyti karinių, ekonominių bei politinių sąjungų vienybę, išryškinant nesutarimus tarp atskirų šalių“, o tai savo ruožtu trukdo siekti bendrų strateginių tikslų. 

Trumpai sakant: „Rusija prieš kitas valstybes pirmiausia numato naudoti nekarines priemones – politinį, ekonominį, informacinį, diplomatinį spaudimą ir karinės galios demonstravimą, o šioms priemonėms nedavus laukiamų rezultatų, numatomas karinių priemonių naudojimas.“ Pažymėtina, kad antroji sakinio dalis aktualesnė posovietinės erdvės valstybėms, kurios nenorės jungtis į V. Putino aktyviai kuriamą Eurazijos Sąjungą. O tai, kad Rusijos kariuomenė tobulėja, neabejotina.

Svarbiausias tos pažangos momentas – Rusijos karinės mąstysenos pokyčiai (tą puikiausiai rodo įvykiai Ukrainoje): nuo tradicinių kovos formų pereita prie kompleksinio poveikio, pavyzdžiui, specialiųjų pajėgų naudojimo derinimas su pilietinio pasipriešinimo komponentu (detaliau apie tai 7-me vertinimo puslapyje). Kartu be perstojo didinamas Rusijos karinių pajėgų mobilumas (tą patvirtina nuolatiniai planiniai ir netikėti jų parengties patikrinimai) ir nuosekliai vykdoma plataus masto modernizacija (tiek laivyno, tiek aviacijos, tiek priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos). Pinigų tam negailima.                 

Žinoma, didinti karinį biudžetą Rusijai leidžia palanki energetinė konjunktūra pasaulyje ir faktinis Europos nepasirengimas atsisakyti rusiškos naftos bei dujų. Tai nepaneigia fakto, jog Rusijos ekonominė (karinė) galia (o BVP augimas, beje, greitai gali tapti nuliniu) yra nestabili. Tačiau, kaip tiksliai pažymi KAM ekspertai: „Taip pat 2014 m. pradžios įvykiai rodo, kad Rusijos valdžia ir visuomenė yra pasiryžusios prisiimti ypač aukštus savo veiksmų kaštus ir mano, kad Rusija yra pakankamai atspari bet kokiam išorės subjektų spaudimui.“ Čia kaip tame anekdote: pabrango degtinė ir mažas sūnus klausia tėvo girtuoklio: „Ar tu dabar mažiau gersi?“, o tas atsako: „Ne, sūnau, tu dabar mažiau valgysi.“ Kitaip tariant, rusai yra pasiruošę mažiau valgyti vardan imperijos plėtros, ypač jeigu Tėvynė pavojuje ir priešai iš Vakarų ėmėsi sankcijų.

Labai tiksliai Antrojo departamento analitikai įvertino Ukrainos situaciją bei perspektyvas ir grėsmes Moldovai šiame kontekste: „Jeigu Rusijai nepavyks užsitikrinti visos Ukrainos kontrolės, tikėtina, kad bus mėginama vykdyti dalies Ukrainos teritorijos atskyrimą, atplėšiant kuo daugiau rytinių ir pietinių regionų. Rusijos veiksmai Ukrainoje labai neigiamai veikia Moldovos saugumo situaciją. Krymo okupacija ir aneksija suaktyvino Padniestrės separatistus. Kai kurie Padniestrės de facto valdžios atstovai ėmė kelti susijungimo su Rusija reikalavimą. Moldova nėra pajėgi savarankiškai išspręsti Padniestrės konflikto. Rusija kol kas naudoja Padniestrės klausimą Moldovos ir Ukrainos spaudimui, bet nesiima realių šio separatistinio regiono galutinio atskyrimo nuo Moldovos arba prijungimo prie Rusijos veiksmų. Potencialiai labiausiai regionas būtų destabilizuotas, jeigu Rusija nuspręstų įvykdyti teritorinio susijungimo su Padniestre scenarijų per pietines Ukrainos sritis.“ Galbūt tik reikėjo dar paminėti, kad Moldova gali tapti nauju Kremliaus taikiniu po Ukrainos, o Padniestrės veiksnys Rusijos gali būti naudojamas kaip „meduolis“ siekiant įtraukti šalį į Eurazijos Sąjungą.

Galiausiai norėtųsi tarti keletą žodžių apie Lietuvos žvalgybos įžvalgas dėl krizinių pasaulio regionų. Iš dalies yra diskutuotina mintis, kad vidaus situacija Sirijoje tebėra aklavietėje, nes nei režimas, nei jam oponuojančios grupuotės ginkluotame konflikte nesugeba pasiekti esminio persilaužimo. Ekspertai pažymi, kad tarptautinės bendruomenės dėmesys Ukrainai labiausiai turėtų džiuginti B. Assadą, nes tai leidžia jam lengviau tvarkytis su sukilėliais. Pastaruoju metu ėmė ryškėti valstybės pajėgų pranašumo prieš juos tendencija, tai gali reikšti, jog anksčiau ar vėliau Sirijos valdžia perlauš situaciją savo naudai. Kartu sveikintinas sąžiningas padėties Libijoje įvertinimas: „Situacija nestabili ir toliau prastėja, silpnai centrinei vyriausybei nepavaldžios sukarintos grupuotės kontroliuoja periferines teritorijas, klesti ginklų kontrabanda ir savivalė.“ Štai tokios valdžios šalyje kaitos, kurios aktyviai siekė Vakarai, pasekmės. Ar tik tai ne eilinė klaida kaip Irake, kur taip pat nesiliauja smurtas?

Apibendrinant galima teigti, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtas grėsmių vertinimas yra konkretus, dalykiškas, analitiškai pagrįstas ir subalansuotas. Belieka tik pasidžiaugti, kad valstybinės ekspertizės lygis Lietuvoje kyla, o tai itin svarbu norint tinkamai nustatyti kylančias grėsmes ir pasiruošti efektyviai jas neutralizuoti. 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 139)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras