Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pakeliui į Eurazijos Sąjungą (9)

Vaidotas Šernius
2014 05 19

Muitų sąjunga (MS), pradėta kurti dar 1995 m., konkrečią veiklą pradėjo tik 2010 m. liepos mėnesį patvirtinus Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos sąjungos Muitų kodeksą. Siekdami didesnės ekonominės šalių integracijos, 2011 m. lapkričio 18 d. Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos vadovai po beveik devynerius metus trukusių derybų pasirašė Deklaraciją dėl vieningos ekonominės erdvės, kuri šių valstybių teritorijoje pradės funkcionuoti nuo 2012 m., sukūrimo. Šiuo metu vyksta intensyvus pasirengimas deryboms dėl tolimesnio žingsnio – gilesnės ekonominės šių šalių integracijos. Gegužės 29 d. Kazachstano sostinėje Astanoje planuojama pasirašyti Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) sutartį, o pati sąjunga savo veiklą oficialiai pradėtų nuo 2015 m. sausio 1 dienos.

Kad EAES planuojama įkurti 2015 m., tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigė dar 2011 metais. Per MS viršūnių susitikimą Maskvoje dabartinis Rusijos ministras pirmininkas sakė: „Iki 2015 m. bus suderintas ir pasirašytas vieningos Eurazijos ekonominės erdvės kodeksas, o tai reiškia sąjungos sukūrimą.“ Kitaip tariant, MS šalys dar 2011 m. žinojo, kad gilesnės integracijos lygmuo bus pasiektas jau 2015 m. ir bus galutinai suformuota naujoji sąjunga. Nors derybos ir diskusijos dėl šios sąjungos (faktiškai kurtos įvairiais pavadinimais) vyko jau gana seniai, nuo 2011 m. situacija ganėtinai pasikeitė, o ypač ją pakeitė Ukrainos krizė.

Balandžio 29 d. Minske įvyko MS šalių lyderių susitikimas, skirtas EAES steigimo klausimams galutinai aptarti. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, būdamas susitikimo šeimininku, siekė palankesnių sąlygų savo šalies ekonomikai. Tokia situacija nėra naujiena: prieš kiekvieną Baltarusijos ir Rusijos ekonominės integracijos susitarimą Minsko iniciatyva siekiama peržvelgti energetinių resursų kainas. Dar prieš įkuriant MS, Baltarusijos naftos perdirbimo įmonės iš Rusijos naftą gaudavo pigesne nei užsienio rinkos kaina. Todėl 2006 m. gruodžio 6 d. tuometinis Rusijos ministras pirmininkas Michailas Fradkovas pasirašė įsakymą dėl muitų mokesčio suvienodinimo visoms šalims. Taip Rusija 2007 m. sausio 1 d. įvedė 181 JAV dolerio muitą už toną į Baltarusiją importuojamos žalios naftos, nors iki tol jokio mokesčio nebuvo. Artėjant Muitų kodekso ratifikavimo terminui, A. Lukašenka pradėjo grasinti, kad Baltarusija jo neratifikuos. Baltarusijos prezidentas siekė, kad naftos muitai būtų visiškai panaikinti, apeliuodamas į tai, jog Muitų sąjungos esminis principas yra bemuitis režimas. Žinoma, toks sprendimas netekino Rusijos, todėl reikėjo ieškoti kompromiso. Baltarusijai pagrasinus neprisijungti prie MS, Rusija sutiko į kaimyninę šalį be muito tiekti tik tiek naftos, kiek ši sunaudoja šalies viduje. Kompromisas buvo rastas: buvo susitarta dėl 6,3 mln. tonų naftos, kuri skirta vidaus vartojimui, tiekimo be muitų. Galiausiai nuo 2011 m. Baltarusija importuoja rusišką naftą be jokių mokesčių, tačiau muitą už naftą ir jos produktus, pagamintus iš rusiškos naftos ir eksportuotus į trečiąsias šalis, perveda į Rusijos biudžetą (naftos ir naftos produktų mokesčiai vienodi abiejose šalyse). Šį mokestį, gautą iš trečiųjų šalių, A. Lukašenka ir siekia palikti Baltarusijoje. 2013 m. Baltarusija už naftos ir jos produktų eksportą į trečiąsias šalis į Rusijos biudžetą pervedė 3,3 mlrd. JAV dolerių.

Artėjant minėtam tolimesnės integracijos etapui Astanoje Baltarusija siekia pagerinti savo pozicijas. Tam situacija yra gana palanki: Ukrainoje vyksta geopolitinė (ir ne tik) Rusijos kova, ir jai natūraliai reikia Minsko palaikymo tarptautinėje arenoje. Gamtinių dujų kainos jau sutartos (2014 m. dujų kaina Baltarusijoje turėtų laikytis apie 175 dolerius už tūkstantį kubinių metrų), todėl Rusijai kaip ir nėra kito kelio. A. Lukašenka dar prieš Minsko susitikimą minėjo, jog vyksta dialogas tarp Rusijos ir Baltarusijos, kaip išspręsti susidariusią padėtį, kai Baltarusija turi pervesti naftos produktų eksporto mokestį į Rusijos biudžetą, ir sakė tikįs, jog muito grąžinimo Rusijai problema bus išspręsta greitai, nes tokiomis sąlygomis Baltarusija negalės prisijungti prie sąjungos. Baltarusijos prezidentas lyg ir buvo įsitikinęs, kad problema tikrai bus išspręsta. Vis dėlto susitarti nepavyko ir per balandžio 29 d. susitikimą, po kurio A. Lukašenka svaidėsi žaibais. Rusijos dienraštyje „Kommersant“ rašoma: „turi egzistuoti visavertė sąjunga – be jokių apribojimų, juolab energetikos išteklių srityje. Susitarimus numatoma įgyvendinti per 10 metų... Jeigu nesate pasiruošę, tuomet palaukime 10 metų ir tą klausimą išspręsime“, – sakė A. Lukašenka.

Žinodamas politinę atmosferą Europoje, A. Lukašenka nestokojo pasitikėjimo savimi. Šiandieninė situacija verčia Rusiją ieškoti sąjungininkų, tad jų paieškos kaina nėra labai svarbi. Čia reikia prisiminti balsavimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (prieš rezoliuciją dėl Ukrainos teritorinio vientisumo užtikrinimo balsavo tik 11 šalių). Nors A. Lukašenka visuomet buvo už Ukrainos vientisumą, pasisakė prieš kaimyninės valstybės federalizaciją ir galiausiai pažadėjo neleisti Rusijai užpulti Ukrainos iš Baltarusijos teritorijos, Jungtinėse Tautose Baltarusija palaikė Rusiją, taip pripažindama Krymo aneksiją. Tenka konstatuoti, kad Baltarusija yra geranoriška tiek, kiek už tai jai sumokama. Kitaip tariant, kas moka, tas ir muziką užsako. Todėl A. Lukašenkos priekaištai Rusijai yra besitęsiančios derybos dėl didesnės pyrago dalies iš Maskvos.

Galiausiai, nepaisant visų A. Lukašenkos neigiamų emocijų dėl, jo supratimu, nesąžiningos MS mokestinės sistemos, pranešama, jog sutartis, kuria sukuriama EAES, kaip ir žadėta, bus pasirašyta gegužės 29 d. Astanoje. Taigi ir vėl reikėtų laukti muzikinio užsakymo, atskriejančio iš Maskvos, o Minskui teks sugroti tai, ko paprašys Kremlius. Rusijai ir asmeniškai Vladimirui Putinui Eurazijos integracija yra labai svarbus projektas, kurio sėkme negalima abejoti. Šiandieninių įvykių kontekste Rusijai kaip niekad reikia partnerių, palaikančių Kremliaus vykdomą poziciją.

*****

Gegužės 9 d. A. Lukašenka pripažino, jog neblokuos EAES sutarties pasirašymo: „jei negalime padaryti didelio žingsnio, galime judėti mažais žingsneliais“, – sakė jis. Šalys rado kompromisą ir Rusija su baltarusiais susitarė, kad Minskas grąžins į jos biudžetą tik pusę naftos produktų muito mokesčio. Verta pažymėti ir dar vieną momentą: Baltarusijos prezidentas pridūrė, kad jau gegužės mėnesį tikisi gauti 2 mlrd. dolerių paskolą iš Rusijos. A. Lukašenkos teigimu, šie pinigai bus skirti šalies finansiniam rezervui stiprinti. Tikėtina, 2 mlrd. dolerių skirti ir atsidėkojant už Baltarusijos poziciją JT. O dėl pakitusių A. Lukašenkos pozicijų EAES atžvilgiu Minskas turėtų sulaukti dar vienos paramos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras