Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ar europiečiai bijo imigrantų?

2014 05 28

Pastaruoju metu rinkimai tampa arena atsiskleisti netradicinėms partijoms, jos įgyja vis didesnį svorį ir galią. Tai dar daugiau išpopuliarino vadinamuosius populistus pasaulio žiniasklaidoje. Kai kurie analitikai mano, kad ši banga trumpalaikė. Esama teigiančių, kad ji gali stipriai paveikti Europos Sąjungos (ES) politiką ar suvaidinti svarbų vaidmenį atskirų valstybių rinkimuose. Regis, esti ryškus nusistatymas prieš imigrantus, kuriantis tokioms jėgoms populiarumą, tačiau požiūriai ir tariamas žinojimas gali apgauti.

Populizmas turi daug formų, jo logika ir sėkmė skiriasi nuo vietos. Visgi tokios politikos atstovai išsiskiria nepasitenkinimu, susietu su ekonomika ir euru. Jų pyktis nukreiptas prieš politines struktūras, apeliuojama į nacionalizmo jausmą. Be to, pasisakoma prieš ES. Tai aktualu tiek Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje, tiek Italijoje ar Graikijoje. Populistų retorika Bendrijoje pagrįsta imigrantų tema. Tačiau, ko gero, ne pats imigrantų buvimas kursto europiečių paramą netradicinėms jėgoms. Daug stipriau veikia tai, kad nėra efektyvios imigracijos valdymo politikos. Tai kelia Europos rinkėjų pyktį. Kai kuriose šalyse investavimas į imigrantų integraciją atsiperka, prisideda prie palankesnio jų vertinimo, keičia visuomenės požiūrį. Nedarbo lygis gali būti aukštas, bet dėl šių problemų nekaltinama imigracija.

Daug reiškia kalbėjimasis su žmonėmis, politikos lyderių diskusija apie darbo rinkos situaciją, realios priemonės, galinčios padėti spręsti problemas, o ne didinti susiskaldymą. Negatyvus požiūris į imigrantus kartais keičia ir tikrus skaičius, ir padėties vertinimą. Įmanoma tikėti, kad imigrantai nekelia kultūrinės grėsmės, o kaip tik praturtina tam tikros šalies kultūrą. Taip prieštaraujama įvaizdžiui, kad jie tik apsunkina ekonomiką, stabdo jos augimą. Tiesa, kai kurie europiečiai iš viso nesijaudina dėl imigracijos problemų, tarsi ši problema su jais iš viso nebūtų susijusi. Tai tik dar labiau išryškina diskusijų svarbą, patį imigracijos vaidmenį formuojant Europos ateitį, jos ekonominę, humanitarinę ir socialinę pusę.

Pagal 2014 m. gegužės 21 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras