Rusijos Federacijos Vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas interviu televizijai „Bloomberg“ neslėpė, kad Rusijos valdžia jau parengė atsakomuosius žingsnius į galimas papildomas Vakarų sankcijas. Taigi Rusijos ekonomika bet kuriuo atveju išsilaikys, kad ir kokie būtų pritaikyti apribojimai, ir valstybės prisiimti socialiniai įsipareigojimai bus įvykdyti. Apie tai pranešė naujienų agentūra  „RIA Novosti“.

„Mes, atsižvelgę į tai, kad apie sankcijas daug kalbama, be abejo, įvertinome įvairius scenarijus. Nė vienas iš jų nėra pragaištingas mūsų valstybės ekonomikai, nors kai kurie apribojimai galėtų būti skausmingesni“, – sakė Rusijos premjeras.

D. Medvedevas neabejoja, kad Rusija sugebės susidoroti su iššūkiais. „Tik kyla klausimas, ką laimėtų JAV, ką galėtų laimėti visas pasaulis, kuris vos vos atsitokėjo po mus visus 2008 metais prislėgusios krizės. Beje, jos pėdsakai veda į JAV“, – pridūrė Rusijos premjeras.

D. Medvedevo teigimu, sankcijų kelias nebūtų perspektyvus: „Tai <...> supranta visi, supranta verslo žmonės tiek Europoje, tiek JAV.“ Kaip blogą pavyzdį D. Medvedevas nurodė  tarptautines mokėjimo kortelių bendroves „Visa“ ir „MasterCard“, kurios keliems Rusijos bankams sustabdė teikiamas paslaugas. „Tai, ką „Visa“ ir „MasterCard“ padarė, tiesiog yra sutarčių sulaužymas – pabrėžiu, kad ne su bankais, o su žmonėmis, kurie pasitikėjo šiomis bendrovėmis“, – televizijai „Bloomberg“ sakė Rusijos premjeras.

Kovo mėnesį, po to, kai Ukrainos regionas Krymas buvo prijungtas prie Rusijos, jos kai kuriems politikams ir verslininkams Europos Sąjunga įvedė griežtas sankcijas – kelionių suvaržymus ir bankų sąskaitų įšaldymą.  Netrukus, balandžio 27 d., dėl nestabilios Ukrainos būklės JAV paskelbė suvaržymus septyniems Rusijos pareigūnams ir 17 bendrovių. Nuo to laiko apribojimų sąrašą sudarė apie 50 politikų ir verslininkų iš Rusijos, taip pat Ukrainos. Kai ES apribojimų sąrašą papildė 15 asmenų ir dar vėliau 13, iš viso dabar sąraše įtrauktas 61 asmuo.

Pagal 2014 m. gegužės 20 d. „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras. 

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.