Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kaip Rusija netapo energetine didžiąja valstybe (21)

Julija Latynina, "Novaja gazeta"
2014 05 30

Šiandien, kai Kremlius įgyvendino Chodorkovskio idėjas, tiesa, karikatūriniu pavidalu, pats laikas pagalvoti apie tai, kokioje istorinėje kryžkelėje mes stovėjome prieš 11 metų ir kokiu šansu nepasinaudojome.

***

Prezidentas Putinas pasirašė kontraktą su Kinija dėl dujų tiekimo. Derybos vyko 10 metų. Tačiau pačių dujų kol kas nėra, ir dujotiekio nėra. Kad jas būtų galima parduoti, reikės įsavinti Irkutsko bei Čajandinsko telkinius ir pastatyti dujotiekį „Sibiro galia“. Preliminariais „Gazprom“ skaičiavimais, „Sibiro galia“ kainuos 30 mlrd. dolerių, t. y. 7,5 mln. dolerių už kilometrą...

Aš noriu priminti savo skaitytojams vieną iš Chodorkovskio arešto priežasčių. Ji buvo ta, kad Michailas Chodorkovskis 2003 m. norėjo tiesti vamzdyną Angarskas–Dacinas. Tai turėjo būti naftotiekis ir dujotiekis kartu, ir jis turėjo būti užbaigtas 2005 m. Bendra statybų kaina, pagal Chodorkovskį, buvo 3–5 mlrd. dolerių. Iš esmės nesvarbu, kiek būtų kainavęs vamzdynas, nes Chodorkovskis norėjo statyti privatų vamzdyną už JUKOS pinigus.

Tai ir buvo viena iš Kremliaus nepasitenkinimo priežasčių. Kaipgi taip – pastatyti privatų už 3, kai valstybinį galima pastatyti už 30 milijardų! Šitas niekšas nori parduoti Rusiją Kinijai!

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Chodorkovskis ketino statyti ne dujotiekį, o naftotiekį ir dujotiekį kartu. Kitaip tariant, lyginti mirusį Angarsko–Dacino projektą už 3–5 mlrd. dolerių reikia ne su „Sibiro galia“ už 30 mlrd. dolerių, o su „Sibiro galia“ plius naftotiekis „Rytų Sibiras–Ramusis vandenynas“ (RSRV), kurio dvi linijos, skirtingais skaičiavimais, kompanijai „Transneft“ kainavo 23–29 mlrd. dolerių. Be to, naftos pumpavimo naftotiekiu „Rytų Sibiras–Ramusis vandenynas“ kaina 3,5 karto didesnė negu Baltijos vamzdynų sistema. O Skovorodino-Kozmino vamzdis vis dar tebėra tik pusiau užpildytas.

Kokias ekonomines pretenzijas Kremlius 2003 m. pareiškė Chodorkovskiui? Jų buvo trys.

Pirma, tai, kad Chodorkovskis per susitikimą su prezidentu tiesiai pasakė, jog „Rosneft“ užmokėjo už kompaniją „Šiaurės nafta“ 400 mln. dolerių daugiau, nei ji verta. Taip buvo paliestas sisteminės korupcijos, kaip šalies raidos būdo ir tikslo, klausimas, kai valstybė naudojama tik biudžetinių pinigų dalijimui tarp draugų.

Antroji Kremliaus pretenzija Chodorkovskiui buvo „Juksi“ (planuota sukurti megakompaniją sujungus JUKOS ir „Sibneft“ – vert.) pardavimas „Chevron“. Nors pastarojo kapitalizacija didelė, jo akcininkų kapitalo nevienalytiškumas privestų prie to, kad de facto kontrolinis vienos didžiausių pasaulio kompanijų akcijų paketas atsidurtų dviejų Rusijos milijardierių – Chodorkovskio ir Abramovičiaus – rankose. Po šio sandorio greičiausiai įvyktų panašūs į jį, ir galų gale susiklostytų situacija, kai nedidelis Rusijos milijardierių skaičius (nors ir iš palyginti vargingos šalies) dėl Vakarų kapitalo išskaidymo kontroliuoja didelę stambių vakarietiškų kompanijų dalį.

Akivaizdu, kad tai Rusijai būtų sukūrę iš principo kitokią geopolitinę realybę – situaciją, kai Rusija, tegu ir ne tokia dinamiška kaip Kinija ir ne tokia techniškai pažangi kaip JAV, vis dėlto dėl struktūrinių savo kapitalo savybių taptų viena svarbiausių pasaulio šalių. Kitas reikalas, kad valstybės vadovo valdžia tokiu atveju būtų gerokai apribota. Rusijos oligarchus, darančius esminius pasaulio sprendimus ir turinčius plačius interesus pačios Rusijos viduje, negalima būtų sodinti ir dalyti iš nulio: jais galima būtų tik manipuliuoti. Su jais tektų kalbėtis.

Vladimiras Putinas, kaip žinome, pasirinko kitą valdymo sistemą. Sistemą, kuriai esant jis gali daryti, ką tik nori: sodinti Chodorkovskį ar daryti iš kaimyninės Ukrainos Ugandą. Tada – 2003 m. – Kremlius, atrodo, stipriai sunerimo dėl to, kad potencialiai gali prarasti Rusijos kompanijų kontrolę. „Jis Tėvynę Vakarams ruošiasi parduoti!“

Na ir trečiuoju projektu, sukėlusiu Kremliaus nepasitenkinimą, žinoma, tapo privatus vamzdynas, kuris aprūpintų taip pat privačia nafta Kiniją. „Jis mus kinams ruošiasi parduoti!“ Pažymėtina, kad abu Chodorkovskio megaprojektus Kremlius galiausiai įgyvendino. Iš esmės tai buvo bedieviškas plagiatas.

Pirmiausia „Rosneft“ apsikeitė akcijomis su BP. Pasak Kremliaus formuluotės, „parsidavė Vakarams“. Tik tai jau nebuvo sąjunga, kurioje mažesnio svorio partneris gautų neproporcingai didelę prieigą prie kompanijos valdymo. Tai buvo tiesiog bandymas legalizuoti Vakaruose tai, kas buvo prisigrobta, tai yra tą patį JUKOS. Nors, žinoma, „Rosneft“ ir BP integracija – vienas iš faktorių, kuris padeda Didžiajai Britanijai pro pirštus žiūrėti į Kremliaus išsišokimus ir net pamiršti apie Litvinenkos bylos tyrimą.

Antra, Putinas pasirašė sutartį su Kinija. Pasak Kremliaus formuluotės, „parsidavė Kinijai“. Tik tai jau ne pelningas angliavandenilių eksportas į Kiniją. Tai abejotinas naudos prasme sandoris, kurio siekdamas Putinas atsisakė naudingųjų iškasenų gavybos mokesčio rinkliavos tik tam, kad geri žmonės tiesdami vamzdį galėtų įsavinti 30 ir daugiau milijardų.

Žinoma, Chodorkovskis siekė naudos sau. Tačiau paradoksas yra tas, kad tai, kas buvo naudinga Chodorkovskiui, buvo naudinga ir Rusijai.

Dabar, kai Kremlius įgyvendino Chodorkovskio idėjas karikatūriniu pavidalu ir kai Kremlius rimtai mano, kad geopolitika – tai prispjauti kaimynui į sriubą ir banditai Donecko srityje, plėšiantys bankomatus vardan Didžiosios Rusijos, – pats laikas pagalvoti apie tai, kokioje istorinėje kryžkelėje mes stovėjome prieš 11 metų ir kokiu šansu nepasinaudojome.

Tiesiog pagalvokite, kuo galėjo tapti Rusija, jeigu stambiausi jos oligarchai kontroliuotų stambiausias vakarietiškas kompanijas, – ir kuo ji tapo šiandien. Ir palyginkite šiuos skaičius. 5 mlrd. dolerių už privatų naftos ir dujų vamzdyną, kuris turėjo būti nutiestas 2005 m., ir 30 mlrd. dolerių (mažiausiai) už galimybę juos užkasti – tam buvo pasirašytas nuostolingas kontraktas su Kinija. Plius 23 mlrd. dolerių už neužpildytą RSRV.

Išversta iš: http://www.novayagazeta.ru/columns/63718.html

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 21)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras