Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europa daugiapoliame pasaulyje

2014 06 18

Ukrainos krizės kontekste Rusija ir Vakarų šalys turi suprasti, kad likęs pasaulis ne itin susidomėjęs šiuo klausimu. Galima manyti, kad minėta krizė – iššūkis visuotinei pasaulio tvarkai, bet Krymo aneksija įbaugino tikrai ne visus. Neramumai Ukrainoje tarsi atspindi Europos nesugebėjimą spręsti svarbius nesutarimus. Tai pakerta šio žemyno įtaką. Juk Europa nuo seno laikyta taikdare.

Plėtojantis Ukrainos konfliktui, žiniasklaidoje vis dažniau užsimenama apie naują šaltąjį karą. Tačiau tai – daugiau sąvokų spektaklis, nes pasaulyje keičiasi galios centrai. Vis daugiau dėmesio tenka besivystančioms šalims. Visuotinė politika nesiremia vien tuo, kas vyksta Europoje, tarptautinė sistema daug sudėtingesnė. Valstybės rūpinasi savo interesais ir joms nebūtina palaikyti Rytus arba Vakarus. Dėl Krymo situacijos švelnėja net sankcijas Rusijai taikančių šalių balsai. Tačiau daug valstybių neremia nei vienos, nei kitos pusės ir neketina nieko smerkti ar kaltinti. Tai, pavyzdžiui, yra Brazilija, Indija, Pietų Afrika ar Izraelis. Jos tiesiog susilaiko nuo situacijos vertinimo.

Cinizmas taip pat gali suvaidinti svarbų vaidmenį. Tokia nuostata – dar viena požiūrio ar prieigos galimybė. Įvairūs konfliktai nėra vienodai reikšmingi visiems regionams. Regis, Europoje esama daug atitinkamų organizacijų, padedančių spręsti regioninius konfliktus, tik reikia, kad jos realiai veiktų ir įgyvendintų savo uždavinius. Svarbu tiek diplomatiniai mechanizmai, tiek konfliktų sprendimo modeliai, leidžiantys stiprinti Europos saugumą. Rusija priminė pasauliui, kad teritoriją prisijungti galima ir sumaniai naudojant jėgą. Taip Ukrainos krizė tapo tiek iššūkiu, tiek galimybe. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga (ES) turi išmokti savo pamoką, kuri apima įsipareigojimus gynybai ir energetinio saugumo klausimus. Svarbu įgyti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų. Taip pat būtina išlaikyti tam tikrą svorį tarptautiniuose santykiuose, o tai nėra lengva užduotis.

Pagal 2014 m. birželio 9 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras