Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Mokomasis JT projektas surengė trečiąją tarptautinę konferenciją (1)

Justas Zaborovskis, LIMUN projekto vadybininkas
2014 06 20

Gegužės 2–4 dienomis Kaunas atsidūrė moksleivių, besidominčių tarptautine politika ir globaliomis problemomis, dėmesio centre. Čia viešbutyje „Kaunas Best Western Santaka“ vyko jau trečioji tarptautinė mokomoji Jungtinių Tautų (JT) konferencija LIMUN. Ją, kaip ir kitas dvi, surengė Lietuvos mokomojo JT projekto (Lithuanian International Model United Nations) komanda, prieš trejus metus pradėjusi šią veiklą mūsų šalyje.

Konferencijoje beveik šimtas moksleivių iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Estijos ir kitų šalių sprendė geopolitinius šiandienos galvosūkius. Kalbėta apie, atrodo, pabaigos neturinčią Ukrainos krizę ir Rusijos užsienio politiką, nagrinėti teritoriniai nesutarimai strategiškai svarbioje Pietų Kinijos jūroje ir ginčytasi dėl didžiųjų valstybių ambicijų Arktyje – JAV diplomato Zbignevo Bžezinskio teigimu, tai svarbiausios interesų susikirtimo zonos netolimoje ateityje.

Pagrindinė užduotis renginio dalyviams buvo įsijausti į JT šalių deleguotų diplomatų vaidmenis ir efektyviai išspręsti minėtas tarptautinės politikos krizes laikantis JT darbo tvarkos. Taip pat konferencijoje buvo pritaikyta inovacija, pasiskolinta iš didelio masto konferencijų, vykstančių JAV: delegatai turėjo modeliuoti ne tik viršnacionalinių organizacijų darbą, bet ir pagrindinių krizių veikėjų – JAV, Kinijos ir Rusijos – ministrų kabinetų veiklą.

Siekiant sukurti aiškią ir jaučiamą visų komitetų sąsają, kai kuriems konferencijos dalyviams buvo pavesta dirbti žurnalistais – atstovauti įvairių šalių žiniasklaidos kompanijas ir rašyti straipsnius apie tai, kokie sprendimai pateikiami komitetuose, analizuoti juos. Moksleivių straipsnius redagavo ir kritikavo profesionalūs žurnalistai – Andrius Užkalnis ir Audrius Bačiulis, jie buvo pateikiami visiems konferencijos dalyviams.

Unikalią edukacinę patirtį užtikrino kruopščiai parengta akademinė renginio programa: kiekvieno komiteto narių sprendimai darė įtaką kitų komitetų darbui, priimtos rezoliucijos sulaukdavo reakcijos – politinių pasekmių – iš rengėjų ir kitų dalyvių.

Siekiant padaryti konferencijos dalyvių darbą dinamiškesnį ir delegatus priversti suvokti tarptautiniuose santykiuose veikiančių interesų sferų sudėtingumą, konferencija vyksta naudojantis krizių simuliacijų metodu. Tos krizės – tai organizatorių parašytos naujienos pagal labiausiai tikėtiną situacijos eskalavimo scenarijų. Delegatai turėjo reaguoti į bręstančius konfliktus ir juos operatyviai spręsti. Taip dalyviai priverčiami veikti greitai, kad užkirstų kelią konfliktui, tačiau tai darant jokiu būdu neišsižadėtų savo atstovaujamos šalies interesų. „Staigus situacijos prastėjimas, nežabojamas šalių pragmatiškumas, amžina laiko stoka ir pažiūrėti nesibaigiančios problemos – tai sudaro neįtikėtiną realistiškumo jausmą kaip tikro diplomatinio darbo, ir būtent šis pojūtis daro MUN konferencijas tokias įtraukiančias“, – savo įžvalgomis dalinosi akademinės LIMUN programos kūrėjas Lukas Ambraziejus.

Diplomatinio darbo vingrybes dalyviams padėjo suvokti susitikimai su kviestiniais pranešėjais – konsultantais. Tarp renginio svečių, skaičiusių trumpas paskaitas, buvo ir Kinijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Ding Tao, EP Prezidento išorės politikos patarėjas Arnoldas Pranckevičius (vienas aktyviausių ES diplomatų, vedusių derybas Ukrainoje, dalinosi savo asmenine patirtimi sprendžiant Ukrainos krizę) ir Užsienio reikalų ministerijos Saugumo Tarybos reikalų koordinavimo skyriaus vadovė Lina Gubrevičiūtė, koordinuojanti Lietuvos veiklą JT Saugumo Taryboje. Renginyje paskaitą apie Lietuvos ekonomines perspektyvas globaliame pasaulyje skaitė ekonomistė Milda Dargužaitė, buvusi VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovė.

„Renginio svečių įžvalgos labai pagerino darbo komitetuose kokybę. Kadangi darbo sesijų vyksta daug, kartais nutinka, jog šiek tiek atitrūkstame nuo realybės, ir įnašas žmonių, kasdien dirbančių su nagrinėjamomis problemomis, neįtikėtinai padėjo. Mūsų komitete kalbėjo EP Prezidento patarėjas Arnoldas Pranckevičius, šio žmogaus erudicija paliko mane ir kolegas sužavėtus“, – kalbėjo viena projekto dalyvių.

„Siekiame, kad mūsų renginiai leistų jų dalyviams tobulėti ir augti įvairiapusiškai. Neapsiribojame vien diskusijomis apie tarptautinius santykius, nagrinėjame ir pragmatiškas nacionalines politikos problemas. Tą atspindi ir kalbėtojų įvairovė – nuo aukščiausio lygio diplomatų ar akademikų iki ekonomistų“, – teigia LIMUN projekto įkūrėjas ir vadovas Justinas Mickus.

Nors LIMUN yra moksleivių įkurtas ir visiškai nepriklausomas projektas, per trejus gyvavimo metus iniciatyvinė grupė nuveikė nemažai. Projektas rengia edukacines vasaros stovyklas, interaktyvias paskaitas, debatų turnyrus. „Vienu metu bandome ir patenkinti didžiulę kokybiško politinio švietimo paklausą Lietuvoje, ir skatinti šių žinių siekiančių jaunuolių aktyvumą, sukurti jiems perspektyvą augti – kol kas rezultatai rodo, kad tai pavyksta“, – teigė Justinas. LIMUN komandos ruoštos moksleivių delegacijos dalyvavo jau keliose aukšto lygio tarptautinėse konferencijos – Čikagos, Londono, Varšuvos – ir sugebėjo iš kiekvienos parsivežti apdovanojimų ir pagyrimų už profesionalumą.

Renginio organizatoriai užsimena ir apie tai, jog MUN užsiėmimai tokių šalių kaip JAV ar Didžioji Britanija švietimo sistemoje suprantami kaip kasdienybė, o Lietuvoje niekad anksčiau su tokio tipo neformaliuoju ugdymu nesusidūrusiam žmogui tai atrodo didelė naujovė. „Pastaruoju metu nemažai dirbame, kad padėtume tiek mūsų rėmėjams, tiek mokykloms suvokti šios veiklos kuriamą pridėtinę vertę. Mūsų nuomone, diplomatinės simuliacijos inkorporavimas į švietimo sistemą kaip užklasinės veiklos ar pilietiškumo pamokos dalies būtų geras postūmis spręsti tai, kas kartais atrodo kaip Lietuvos politinio švietimo krizė. Vakaruose retai sutiksi politikos ir tarptautinių santykių studentą, kuris niekad nėra mėginęs MUN, tačiau Lietuvos universitetuose situacija drastiškai skiriasi. Tai turi keistis ir, norime tikėti, keisis su LIMUN projekto pagalba“, – pasakojo projekto vadovas J. Mickus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras