Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kodėl Ukrainos kariuomenei nepavyksta įveikti separatistų (127)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 06 23

Ukrainos vadovybės vykdoma antiteroristinė operacija (kurią Rusija atkakliai vadina baudžiamąja) tęsiasi jau kelis mėnesius, o apčiuopiamo rezultato kaip nėra, taip nėra. Abi konflikto pusės trimituoja apie pasiektas pergales ir didžiulius priešo nuostolius, bet tiesa yra ta, kad situacija atsidūrė savotiškoje aklavietėje. Pastaruoju metu Ukrainos pajėgos suaktyvino veiksmus, pradėjo naudoti aviaciją ir sunkiąją šarvuotąją techniką, tačiau pasiekti persilaužimo vis tiek nepavyksta. Kokios vienos priežasties, kodėl jos nesugeba susitvarkyti su separatistais (vadinamais dar ir novorosais), nėra. Jų visas rinkinys.

Pirma ir turbūt svarbiausia priežastis – nepakankamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų finansavimas iki pat vidinės priešpriešos krizės šių metų pradžioje. Beveik per visą nepriklausomybės laikotarpį šalies kariuomenė finansinio aprūpinimo požiūriu buvo gana apgailėtinoje padėtyje, tad šiandien reikalauti iš jos efektyvaus rezultato reikštų neįvertinti realios situacijos. Finansinis momentas turi keletą aspektų. Pradėti galima kad ir nuo paprasčiausio karių maitinimo. Pavyzdžiui, 2008 m. šalies gynybos ministras J. Jechanurovas vienu metu netgi bijojo, kad kariai tuoj liks be maisto. Ir šiandien, kariuomenei vykdant antiteroristinę operaciją (ATO), situacija mažai ką geresnė, ir ne tik karių maitinimo bei apgyvendinimo lauko sąlygomis srityje. Žinoma, ekonominiai reikalai visoje šalyje klostosi ne itin gerai, tačiau alkanas ir blogai aprengtas karys – nemotyvuotas karys. Ši tiesa sena kaip pasaulis.

Antras aspektas yra susijęs su techniniu kariuomenės aprūpinimu. Kadangi karinė technika nebuvo tinkamai prižiūrima (ką jau kalbėti apie jos atnaujinimą, tai prilygtų svajonei), didelė jos dalis reikalauja remonto. Be to, dabar jau ne paslaptis, kad moderniausia ginkluotė buvo parduodama į užsienį tiesiai iš karinių pajėgų rezervo. Ginkluotųjų pajėgų sistemoje siautėjusi korupcija atsiliepia ir šiandien: pavyzdžiui, Ukrainos kariams labai trūksta naujos kartos neperšaunamų liemenių (o tai, vykstant partizaninio tipo karui, yra gyvybės ir mirties klausimas), bet naujai nupirktos karių kol kas nepasiekia.

Trečias aspektas liečia profesionalų kariuomenės pasirengimą. Juk savaime suprantama, kad, jeigu yra rimtų problemų dėl maisto, aprangos bei technikos, apie rimtas, motyvuotas pratybas kalbėti sunku.

Taigi Ukrainos kariuomenė į susirėmimus su gerai aprūpintais ir apginkluotais separatistais stojo silpna ir kovinio aprūpinimo prasme dalinai demoralizuota. Šį faktorių dar labiau didina tai, kad kariauti iš dalies tenka su savo tautiečiais. Kaip tik todėl Ukrainoje pradėjo formuotis Nacionalinė gvardija ir tokie savanorių batalionai kaip „Donbas“ („Donbasas“, Rytų Ukrainoje) ir „Mirotvorec“ („Taikdarys“, Kijevo srityje). Jų dalyviai galbūt nėra tinkamai pasirengę karui, bet bent jau yra idėjiškai stiprūs (tačiau kartais griebiasi pernelyg radikalių veiksmų, ir tai kiek gadina antiteroristinės operacijos įvaizdį). Kita vertus, antiteroristinio kontingento nevienalytiškumas (net nekalbant apie galimus samdinius ar privačių karinių kompanijų pritraukimą) ir profesionalios koordinacijos stoka veda prie įvairių karinių vienetų veiksmų nesuderinamumo.

Kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kariauti sunku, kalba ir patys ATO vykdytojai. Pavyzdžiui, bataliono „Mirotvorec“ vadas nurodė tris ATO dalyvių klaidas: mobiliųjų telefonų naudojimas (trūksta karinėms reikmėms skirtų ryšio priemonių, priešininkas perima pokalbius ir sužino planus); beprasmis šaudymas, kuris atskleidžia šaudančiųjų poziciją ir eikvoja brangius šaudmenis; neatsargus elgesys su ginklais.

O dabar panagrinėkime, kas kariauja prieš Ukrainos dalinius. Smogiamąjį separatistų branduolį sudaro perėję į jų pusę vietiniai profesionalai (iš buvusio Ukrainos VRM specialiosios paskirties dalinio „Berkut“, Ukrainos saugumo tarnybos ir pan.) ir patyrę savanoriai iš užsienio. Be to, tarp sukilėlių yra nemažai tiesiog vietinių gyventojų. Ginklų jie pradžioje turėjo pakankamai, nes kartu su Kryme veikusiais Rusijos „žaliaisiais žmogeliukais“ užėmė vietinius karinius dalinius bei milicijos arsenalus, o pastaruoju metu jų gauna per kiaurą Rusijos ir Ukrainos sieną. Rusijos vaidmuo čia yra nenuginčijamas tiek siunčiant pastiprinimą (pavyzdžiui, „savanorius“ iš Čečėnijos ar „buvusius“ specialiųjų pajėgų karius, ką jau kalbėti apie kazokus) ir ginkluotę (žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad sukilėliai jau pradėjo gauti rusiškus tankus, „Grad“ ir ne tik juos: pavyzdžiui, tiek finansuojant separatistus. Bataliono „Vostok“ lyderis, buvęs Donecko Ukrainos saugumo tarnybos dalinio „Alfa“ vadas A. Chodakovskis savo interviu agentūrai „Reuters“ pasakė atvirai: „Kai kurie politikai iš Maskvos finansuoja savo žmones mūsų [Donecko liaudies respublikos] valdžioje, tai neišvengiama būtinybė“.

Taip pat ne Ukrainos naudai veikia teritorinis (reikia atkovoti ir užtikrinti palyginti didelio žemės ploto kontrolę) ir kiaurų sienų su Rusija faktoriai. Net jeigu jos būtų deramai kontroliuojamos, profesionalai prasiskverbtų, bet Ukrainoje pasieniečiai yra tokioje pat sudėtingoje padėtyje kaip ir kariuomenė. Jie paprasčiausiai negali uždaryti sienos (o kartais už kyšį ir nenori to daryti). Maža to, jie priversti gintis savo punktuose nuo separatistų atakų ir atsitraukti, nes iš centro nesulaukia pastiprinimo. Todėl nereikia stebėtis, kad sienoje atsiranda didžiulės skylės ir į šalį palyginti laisvai iš Rusijos įvažiuoja „Kamaz“ su ginklais ir kovotojais. Po susitikimo su P. Porošenka Normandijoje V. Putinas liepė griežčiau kontroliuoti pasienį su Ukraina, tačiau manytina, jog tai buvo padaryta tik dėl akių.

Taigi Kijevas turi skubotai suformuotą, blogai aprūpintą ir parengtą, iš dalies demoralizuotą ir nevienalytį kontingentą, kuriam reikia veikti iš karto keliose vietose (o kur dar išdavikai, kurie perduoda priešininkui informaciją apie puolimo planus, o kita pusė – gerai finansuojamus, ginkluotus iki ausų, užsigrūdinusius kovose ir idėjiškus sukilėlius.

Dar labiau situaciją komplikuoja tai, jog kariauti tenka miestuose, kur aviaciją ir sunkiąją techniką naudoti yra sunku (dėl civilių aukų) ir pavojinga (nežinai, iš kur gali atskristi sviedinys ar raketa). Juolab kad separatistai, pavyzdžiui, minosvaidžiais apšaudo Ukrainos kariuomenę iš pozicijų, įrengtų gausiai civilių gyvenamuose rajonuose. ATO vykdytojai pamažu ima ignoruoti taikių gyventojų žūties pavojų, bet elgtis taip laisvai, kaip Rusija elgėsi Grozne, jie negalės, nes tam tikrai nepritars Vakarai. Dar šiuo atveju būtina pažymėti, kad puolamoji operacija miesto sąlygomis reikalauja aiškaus kiekybinio pranašumo, kurio Ukrainos pusė neturi. Priešingai – separatistų kasdien tik daugėja.

Apibendrinant galima pateikti anksčiau minėto A. Chodakovskio žodžius: „Slavianskas – tai gana nedidelė teritorija, kurią galima efektyviai ginti su nedideliu kiekiu žmonių. Užimti Slavianską – aukšta klausimo kaina. Ką jie gaus užimdami Slavianską, išskyrus politinį efektą? Tačiau šis politinis efektas gali būti užbrauktas kito politinio efekto – jau užtektinai motinų Ukrainoje liko be savo vaikų.“ Jo nuomone, menka Ukrainos kariuomenės motyvacija ir nenoras prarasti daug karių yra pagrindinės priežastys, kodėl Kijevo pajėgos negali paimti Slaviansko, kuris iš esmės yra visos situacijos šalies rytuose atspindys.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 127)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras