Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Arčiau Kinijos: rizikingas Rusijos žaidimas (14)

Viktoras Denisenko
2014 06 30

Kinijos tema vis aktyviau plėtojama politiniame Rusijos diskurse. Ši žinia nėra nieko netikėto, nes Maskva jau seniai pradėjo žiūrėti į Pekiną kaip į strateginį partnerį. Rusiją masina greitas ekonominis Kinijos augimas, rinkos potencialas bei šios šalies vaidmuo globalioje politikoje. Maskvoje skamba samprotavimai, kad, suvienijusi jėgas su šia kaimyne, Rusija galėtų išstumti JAV iš dominuojančių pozicijų pasaulio reikaluose. Tačiau skeptikai teigia, jog didesnis pavojus pačiai Rusijai gresia pirmiausia ne iš jos nekenčiamų Vakarų, o iš Kinijos pusės.

Rusija perorientuoja rinką

Kol kas prioritetinis požiūris į Kiniją Rusijos užsienio politikoje tik stiprėja. Tai sąlygoja ir gilėjanti Rusijos konfrontacija su Vakarų pasauliu dėl Ukrainos. Nors Rusijai daromą spaudimą sunku būtų pavadinti totaliu (esama nuomonės, kad Vakarai nepakankamai griežtai reaguoja į Rusijos inspiruojamą krizę Ukrainoje, vis dar nenorėdami galutinai sugadinti santykių su Maskva), tačiau JAV ir Vakarų Europa vis dėlto laikosi pozicijos, kad Kremlius turėtų sulaukti atsako už savo veiksmus. Pirmiausia čia kalbama apie ekonomines sankcijas, kurios Rusijai jau pradėtos taikyti.

Maskvai nelieka nieko kito, kaip, stengiantis sumažinti galimus nuostolius, bandyti perorientuoti savo rinką nuo Europos. Nėra nieko nuostabaus, kad čia pirmiausia suveikia Kinijos veiksnys, nors prognozuojama, kad šios valstybės rinka vis dėlto negali tapti išsigelbėjimu Rusijai.

Svarbiu įvykiu šiame kontekste tapo Šanchajuje pasirašytas susitarimas dėl rusiškų dujų eksporto į Kiniją. Maskva pateikė šį susitarimą kaip geopolitinę ir ekonominę pergalę. Projekto kaina – 400 mlrd. JAV dolerių, tačiau reali ekonominė jo nauda nėra iki galo aiški. Ekspertai nurodo, kad, susumavus visas investicijas į infrastruktūrą ir kitus panašius dalykus, galiausiai valstybinė įmonė „Gazprom“ gali patirti net 14 mlrd. JAV dolerių nuostolį.

Tačiau vargu ar ekonominis veiksnys šiuo atveju buvo lemiamas. Pažymima, kad susitarimą galima interpretuoti kaip ideologinę Maskvos pergalę (Kremlius savotiškai pademonstravo Europai, kad savo energetiniams ištekliams gali rasti ir kitų rinkų). Susitarimą taip pat galima vertinti ir kaip investiciją ateičiai bei įsitvirtinimą perspektyvioje rinkoje. Savaime tai yra strategiškai suprantamas žingsnis. Galiausiai ne tik Europa buvo (ir kol kas tebėra) priklausoma nuo rusiškų dujų, bet ir Rusija yra priklausoma nuo Europos kaip pagrindinės savo rinkos.

Kita vertus, Maskva gali taip rengtis kitiems konfliktams. Veiksmai Ukrainoje rodo, kad Rusija yra rimtai pasirengusi ideologinei ir tiesioginei kovai dėl posovietinės erdvės. Tokioje situacijoje Kremlius daro visai logišką išvadą – dėl esamų ir būsimų konfliktinių situacijų reikėtų apsisaugoti nuo galimo (šiuo atveju – ekonominio) Vakarų pasaulio poveikio, t. y. perorientuoti savo rinką taip, kad ją kuo mažiausiai galėtų paveikti Vakarų sankcijos.

Maskvai taip pat tampa aktualus ir globalios antivakarietiškos (o labiausiai – antiamerikietiškos) koalicijos formavimo klausimas. Čia vėlgi pirmiausia mąstoma apie Kiniją, kuri neretai palaiko Rusiją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (nors Ukrainos atveju sunku būtų kalbėti apie Kinijos palaikymą: Pekinas iš esmės pademonstravo neutralų susirūpinimą, neparemdamas nė vienos pusės). Kinija Rusijai yra svari korta geopolitiniuose žaidimuose prieš Vakarus, tačiau dėl šio žaidimo kyla klausimas – kieno rankose yra kortų kaladė ir kas yra tikrieji žaidėjai?

Kinija: perspektyvos ir pavojai

Galimame Rusijos ir Kinijos tandeme svarbiausias klausimas būtų vaidmenų pasiskirstymas. Maskvos strategija yra daugmaž aiški: pasirėmus Kinija ar jos potencialu sukurti galingą geopolitinės jėgos centrą, kuris nustelbtų atitinkamą geopolitinį JAV potencialą. Tačiau kitas įdomesnis klausimas būtų – kiek Kinija pritartų tokiam planui. Suprantama, Pekinas ne itin simpatizuoja Vašingtonui, tačiau ne tiek, kad sutiktų tapti Rusijos įrankiu. Minėto tandemo atveju „vyresniojo brolio“ vaidmuo atitektų ne Maskvai, o Pekinui, tačiau ši mintis Rusijoje yra ne itin populiari. Kalbant apie strateginę partnerystę su Kinija šis klausimas dažniausiai nutylimas.

Įdomių prognozių dėl galimos Rusijos ir Kinijos sąveikų perspektyvos pateikia Strategijų ir technologijų analizės centro ekspertas Vasilijus Kašinas. Jis pažymi, kad orientacija į Kinijos rinką yra svarbi, nes ji yra labai imli ir vis dar besiplečianti. Kaip Kinijos pranašumas pateikiama tai, kad „ji niekada nesikiša į vidaus politiką“ (matyt, čia yra aliuzija į priekaištus, kuriuos Vakarų pasaulis kartkartėmis reiškia Rusijai dėl žmogaus teisių ir politinių laisvių pažeidimų ar kaip dabar – dėl veiksmų Ukrainoje).

Tačiau čia pat V. Kašinas kalba ir apie pavojus, kurie yra susiję su Kinija. Ekspertas mano, kad orientuotis Azijos regione vien į Kiniją būtų labai pavojinga, nes Pekinas moka vesti kietas derybas ir geba išsireikalauti sau tinkamų prekybinių preferencijų. Atsižvelgdamas į tai V. Kašinas nurodo, kad, perorientuojant savo ekonomiką į Azijos regioną, Rusijai būtų svarbu plėtoti artimesnius santykius ne tik su Kinija, bet ir su Japonija, Pietų Korėja ir Vietnamu.

Dar įdomiau atrodo situacija prognozuojant galimą karinę konfrontaciją tarp Kinijos ir Rusijos (pavyzdžiui, dėl Sibiro išteklių). V. Kašinas pažymi, kad tokia konfrontacija būtų „visiškas košmaras“ Rusijai. Jis pabrėžia, kad Rusija niekaip negalėtų apsaugoti Sibiro ar Tolimųjų Rytų nuo Kinijos ekspansijos, o vienintele gynybos priemone prieš Kiniją lieka branduolinis arsenalas.

Tiesa, visos tokio pobūdžio prognozės yra hipotetinės, nes kol kas neatrodo, kad tarp Rusijos ir Kinijos galėtų kilti realus karinis konfliktas. Tačiau šių dviejų valstybių interesai gali susikirsti ir kitu būdu.

Pekinas su dideliu susidomėjimu žiūri į Arkties regioną. Kalbama, jog Kinija vis labiau domisi ten esančiais gamtiniais ištekliais ir yra pasiryžusi pakovoti dėl jų. Pekinas netgi pradėjo statyti savo Arkties laivyną. Apie strateginius prioritetus šiame regione jau ne pirmus metus plačiai kalba ir Maskva. Čia potencialių partnerių interesai gali susikirsti gana rimtai.

Rusijai vertėtų sunerimti ir dėl Kinijos pastangų įsitvirtinti posovietinėje erdvėje. Tai gali kelti grėsmę Rusijos įtakai šioje geopolitinėje zonoje, kurią Maskva laiko savo prioritetinių interesų erdve. Tačiau kol Maskva bando taikyti savo kaimynų atžvilgiu rimbo ir meduolio politiką, Kinija ten įsitvirtina kitais būdais. Pirmiausia – per bendrus projektus, ir ne tik buvusiose SSRS Vidurinės Azijos respublikose. Pavyzdžiui, Baltarusijoje kuriamas bendras su Kinija industrinis parkas. Dar anksčiau Pekinas turėjo planų Ukrainoje, tačiau dėl suprantamų priežasčių šie procesai kol kas yra kiek pristabdyti (tačiau, kita vertus, vėliau Kinija gali turėti net daugiau vietos manevrui ten, kur iš Ukrainos ekonomikos pasitrauks Rusija).

Išvados

Kinija Rusijai, viena vertus, yra natūrali, tačiau, kita vertus, – pavojinga sąjungininkė. Puoselėdama prieš Vakarus nukreiptą retoriką ir strategiją, Maskva renkasi orientaciją į Kiniją kaip į valstybę, kuri nepriklauso Vakarų pasauliui, nesirūpina demokratijos klausimais nei savo, nei kitose šalyse ir simbolizuoja naują, sparčiai augančią ekonominę galią. Kremlius mano, kad tokia orientacija leis jam realizuoti savo planus posovietinėje erdvėje, kurią Maskva laiko savo teisėtų interesų ir įtakos zona, ir suteiks daugiau galimybių dideliame geopolitiniame žaidime, kuriame Rusija pozicionuoja save kaip Vakarų pasaulio (pirmiausia – JAV) antagonistę.

Tačiau negalima pamiršti ir visų kilsiančių pavojų. Kol kas nevertėtų rimtai aptarinėti galimos ginkluotos Rusijos ir Kinijos konfrontacijos. Siekdama gauti prieigą prie Rusijos išteklių Kinija greičiausiai veiktų daug subtiliau. Persiorientuodama į Kiniją, Rusija rizikuoja pati tapti šios naujos pasaulio galybės įtakos ir interesų zona. Jau dabar aišku, kad jeigu niekas nesikeis, bet kokio pobūdžio konfrontacijoje su Kinija Rusija liks vienui viena – be Vakarų pasaulio palaikymo. Maskva turėtų vertinti tai kaip didelį pavojų sau. Tačiau bet kuriuo atveju galimybė rinktis buvo ir yra Kremliaus rankose, ir pasirinkimas, atrodo, jau padarytas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 14)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras