ES įvertino, kaip pastaruoju metu klostėsi įvykiai Rytų Ukrainoje, taip pat ir tai, kad šalies valdžia vėl pradėjo kontroliuoti kelis miestus, kuriuose anksčiau buvo įsitvirtinę neteisėtai apsiginklavusių separatistų padaliniai.

Apie tai pranešė vyriausiosios ES įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Ketrin Ešton (Catherine Ashton) atstovė spaudai Maja Kocijančič (Maja Kocijancic), paprašyta pakomentuoti Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame tikimasi, kad bus sulaukta griežtos ES reakcijos į Ukrainos karinių pajėgų šalies rytuose taikytus veiksmus.

Europos Komisijos atstovė teigė, kad „Ukraina turi teisę imtis teisėtų veiksmų siekdama ginti savo suverenumą, teritorinį vientisumą“ ir gerbdama tarptautinius įsipareigojimus. Pasak jos, „Ukrainos pareiga –paisyti įstatymų, tvarkos savo teritorijoje ir laikytis pamatuotos pozicijos, be kita ko, ginant savo piliečių gyvenimus“.

M. Kocijančič atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga palaiko Ukrainos prezidento Petro Porošenkos taikos planą, palankiai vertina visas pastangas siekiant, kad krizė būtų išspręsta taikiai, ir nepažeidžiant Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo.

„Tikimės, kad visi asmenys, atsakingi už vietos situaciją, sudarys tinkamas sąlygas, kad vėl būtų nutraukti kariniai veiksmai ir Rytų Ukrainos piliečiai galbūt grįžtų į normalaus gyvenimo vėžes“, – sakė M. Kocijančič.

Pagal 2014 m. liepos 8  d. „Vesti dnia“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.