Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  „Irako ir Levanto islamo valstybė“: per žiaurūs net „Al Qaedai“ (13)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 07 14

Birželio pabaigoje, po kelių savaičių įtemptų susirėmimų šiaurės Irake, „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV, angl. Islamic State of Iraq and al-Sham, ISIS) grupuotė paskelbė įkurianti Islamo kalifatą. Anot ILIV pareiškimo, kalifatas driekiasi per šiaurinę Siriją ir dalį šiaurės Irako, o jo kalifu paskelbtas grupuotės lyderis Abu Bakras al Baghdadi.

Ko nori ši teroristinė grupuotė, kieno ji yra remiama ir kas laukia Irako, jo geografinėje ir politinėje arenoje iškilus šiam naujam kariniam-politiniam veikėjui?

Iš kur ir ko siekia?

Nors Islamo kalifato, kaip islamiškos valstybės, valdymo formos ir šaknys siekia septintąjį mūsų eros amžių, pačios ILIV grupuotės istorija daug trumpesnė. ILIV pradžia galime laikyti Antrąjį Irako karą, per kurį ši sunitų grupuotė veikė kaip garsiosios, tačiau mažai centralizuotos teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ padalinys Vidurinių Rytų regione ir vadinosi „Islamiškąja Irako valstybe“. Prasidėjus pilietiniam karui Sirijoje, ILIV, jau pakeitusi pavadinimą, norėjo susijungti su viena iš didžiausių Sirijoje veikiančių kovotojų prieš Basharo Assado režimą grupuočių „Al Nusra“, kurią taip pat rėmė „Al Qaeda“.

Įdomu tai, jog „Al Qaeda“ dar šių metų vasarį pareiškė nenorinti būti gretinama su ILIV, o susirėmimai tarp „Al Nusra“ ir ILIV pajėgų aiškiai rodo grupuočių priešiškumą. Groteskiškas šios situacijos paaiškinimas toks: ILIV grupuotė yra tokia žiauri, kad pasirodė esanti per daug ekstremali net pačiai „Al Qaedai“. Ne kartą internetinėje erdvėje platinta vaizdo medžiaga, kaip ILIV pajėgos vykdo grupinius sušaudymus ir kerta galvas priešininkų kovotojams ir net civiliams, nepalieka jokių abejonių dėl šios grupuotės brutalumo. Vis dėlto nesutarimai tarp šių žiaurumu panašių džihadistų grupių kilo visų pirma dėl lyderystės, „Al Nusra“ grupuotei paskelbus savo ištikimybę ne Abu Bakrui al Baghdadi, o „Al Qaeda“ lyderiui Aymanui al Zawahiri.

Didžiulis biudžetas ir parama iš užsienio 

Finansiškai ILIV – itin galinga grupė. Spėjama, jog ji finansuojama visų pirma privačių asmenų iš Saudo Arabijos, Kuveito bei Kataro, o milijonines pajamas jai jau neša ir užimti naftos telkiniai Sirijoje. Antai užėmę Mosulo miestą grupuotės nariai apiplėšė centrinį banką ir pasisavino 425 milijonus JAV dolerių. Šių metų kovą ILIV internete paskelbė savo praeitų metų veiklos ataskaitą, turiniu bei pobūdžiu primenančią leidinį, kurį įmonės ar įvairios organizacijos leidžia rėmėjams pritraukti ar išleistiems pinigams pagrįsti.

ILIV gretose dalyvauja kovotojai iš įvairių šalių. Anot JAV vyriausybės, grupuotę sudaro iki 10 tūkst. kovotojų, apie 3–5 tūkst. jų yra ne iš to regiono, kuriame kovoja grupuotė. Didumą kovotojų iš užsienio sudaro čečėnai, prancūzai, britai ir kiti europiečiai (daugiausia išpažįstantys islamą, tačiau yra ir kitų religijų atstovų), o pagal kovotojų skaičių per capita iš vienos valstybės pasaulį neseniai nustebino Australija. Žinant apie tokį tarptautinį palaikymą, nenuostabu, kad ILIV parengė minėtą metinę ataskaitą. Jei likęs pusmetis neatneš taikos (kas, deja, labai tikėtina), ją tikriausiai paskelbs ir kitais metais.

Reikia pažymėti, kad daugumoje aplinkinių šalių į ILIV nėra žiūrima teigiamai. Štai Libane veikianti šiitų grupuotė „Hezbolah“ baiminasi sunitų ILIV plėtros į pietus. Birželio pabaigoje „Hezbolah“ atstovas Libano parlamente Mohammadas Raadas pareiškė, jog grupuotė yra pasirengusi kovoti prieš ILIV ir namuose, ir užsienyje. Jordanijoje ILIV irgi nelaukia: kariuomenė ir toliau gina šalį nuo galimo ILIV proveržio, nepamiršdama „Al Qaeda“ Irako šakos sprogdinimų Amane dar 2005-aisiais. Gazos Ruožą valdanti „Hamas“ taip pat nesieja savęs su ILIV, nors spėjama, jog ši grupuotė jau turi savo būrį Gazoje. ILIV grupuotei ištikimybę šių metų vasarį prisiekė viena Gazos salafitų (puritoniškos ir tiesiogiai islamo mokymus interpretuojančios šios religijos šakos) džihadistų organizacijų, tačiau teigti, jog ILIV įleidžia šaknis Gazoje, būtų per greita.

Kovos tęsiasi

Birželio pradžioje ILIV pajėgos užėmė Mosulą, antrą pagal dydį Irako miestą, priversdamos nacionalinę valstybės kariuomenę mesti ginklus ir bėgti iš užimto regiono. Vėliau grupuotė užėmė ir piečiau esantį Tikritą, o dabar grasina Bagdadui. Juodomis ILIV vėliavomis pažymėtas trikampis – nuo Alepo miesto Sirijoje iki Mosulo Irako šiaurėje ir Faludžos ar net paties Bagdado priemiesčių – plėsis tiek, kiek tai daryti leis grupuotės ištekliai ir jai besipriešinančios pajėgos.

Šios pajėgos – tai Irako kariuomenė bei kurdų pajėgos. Kurdų karinės grupuotės „Pešmerga“ kovotojams bei Kurdistano regioninės vyriausybės pajėgoms tenka kovoti prieš ILIV būrius šalies šiaurėje, o pietuose frontą laiko Irako nacionalinė kariuomenė. Vis dėlto šioje situacijoje posakis „mano priešo priešas yra mano draugas“ netinka, mat kurdai savo regione nacionalinės kariuomenės matyti irgi nenori. Taigi, Bagdade vis dar Irako kariuomenė, Mosulas palyginti lengvai užimtas ILIV, o kurdų dominuojamas Kirkukas saugojamas pačių kurdų. Irako karinių pajėgų išsidėstymo žemėlapis mirga atskirais lopiniais, o tai nieko gero tikriausiai nė vienoje šalyje žadėti negali.

Greitos taikos prošvaistėsmenkos

Kol ILIV bus remiama sunitų ekstremistų turtingose Persijos įlankos šalyse, šiitų Irako vyriausybei paramą rodys Iranas, o Irako kurdai turės ginti savo teritoriją, tad atkurti šalyje taiką netolimoje ateityje prošvaisčių nėra. Šariatą regione norintis įvesti Abu Bakras al Baghdadi liepos pradžioje išplatintoje kalboje kviečia tikinčiuosius kurti kalifatą, tai, anot jo, yra musulmonų įsipareigojimas. „Dievas nori, kad žudytume jo priešus ir kautumės šventajame kare“, – teigia ILIV lyderis. Ankstesnės jo kalbos neskambėjo taip bauginamai, o po šios sunku įsivaizduoti jį sėdantį už derybų stalo.

Kaip Irakui gali padėti tarptautinė bendruomenė – sunku pasakyti. Teigti, jog šalyje plieskiasi pilietinis karas, būtų galima tuo atveju, jei ILIV laikytume daugumą Irako sunitų reprezentuojančia organizacija, o to daryti negalima. Irako šiitai, kurių palaikymu kartais kaltinamas dabartinis šalies premjeras Nouri al Maliki, taip pat neskelbia norintys atskiros valstybės. Irako kariuomenė kariniu ir aprūpinimo ginkluote požiūriu yra aiškiai pranašesnė už ILIV pajėgas, tačiau, kaip parodė mūšis Mosule, neturi tam reikiamo pasirengimo ir tikriausiai pakankamos motyvacijos. Ar tai gali – ir jei taip, per kiek laiko – pakeisti Baracko Obamos siunčiami papildomi kariniai patarėjai, pamatysime ateityje. Tikriausiai geriausias, bet mažai tikėtinas scenarijus šioje situacijoje yra išvyti ILIV pajėgas iš regiono ir bandyti stipriau lipdyti Irako demografines grupes politinio konsensuso pagrindu. N. al Malikiui tas sekėsi nekaip, tad be stipresnės politinės lyderystės šalyje, draskomoje religinių, tautinių ir politinių prieštaravimų, greitesnio pagerėjimo tikėtis negalima.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 13)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras