Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Jeloustouno apokalipsė – dūmai be ugnies? (50)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 10 31

Pastaruoju metu internete nedrąsiai, bet vis ryžtingiau plinta bauginančios kalbos apie galimą JAV esančio Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimą. Niuansas šiuo atveju yra tas, kad tai būtų pasaulinio lygio katastrofa, palyginti su ja, Ejafjadlajokudlio ugnikalnio Islandijoje išsiveržimo 2010 metais sukeltą sąmyšį reikėtų vertinti kaip smulkius nemalonumus.

Po JAV Jeloustouno regionu palyginti negiliai slūgsantis magmos baseinas yra vientisas telkinys, kurio ilgis – apie 60 km, plotis – 30 km, gylis – nuo 5 iki 12 kilometrų. Nustatyta, kad praeityje buvo trys dideli (pražūtingi) Jeloustouno magmos baseino ugnikalnių išsiveržimai: prieš 2 mln., prieš 1,3 mln. ir prieš 640 tūkst. metų. Pirmasis – išties katastrofiškas: pusė Šiaurės Amerikos buvo uždengta pelenais, žuvo milijonai gyvūnų. Šiandien mokslininkai teigia, kad Jeloustouno ugnikalnio sprogimas galėtų pražudyti JAV. Maža to, galingas išsiveržimas dešimtmečiui atšaldytų visą Žemę (ką jau kalbėti apie hipotezę, jog Jeloustounas gali pažadinti kitus didesnius ir mažesnius ugnikalnius).

Tačiau mokslininkai ramina, kad interneto vartotojai kelia paniką be jokio pagrindo. Jeloustouno nacionalinio parko atstovas spaudai Alas Nashas pareiškė, jog jokie ženklai nerodo, kad ugnikalnis galėtų išsiveržti artimiausiu metu. Jis aiškina, kad kasmet šiame regione įvyksta 1000–3000 nedidelių žemės drebėjimų, todėl dar vienas žemės drebėjimas nėra rodiklis, kad ugnikalnis rengiasi išsiveržti.

Ir viskas būtų gerai, jeigu ne tie ženklai, kurių „nėra“. Pavyzdžiui, įprasta manyti, kad artėjančią bėdą jaučia gyvūnai. Ir štai „Youtube“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip iš Jeloustouno parko masiškai bėga bizonai. Vėliau buvo paaiškinta, kad jie kaip tik juda ugnikalnio link. Bet pasirodė dar vienas klipas, kuriame jau sprunka elniai. Ir vėl specialistai ramina, kad tai tik paprasta migracija. Tada minimi briedžiai. Trumpai sakant, pastebėtas suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Jį vertinant galima būtų sutikti su ekspertais, kurie nelinkę panikuoti. Tačiau bėda ta, kad yra ir kitų neraminančių ženklų.

Pirma, pakilo Jeloustouno regione esančių geizerių temperatūra. Antra, pastebimai pakilo žemės lygis. Trečia, ugnikalnio zonoje pastebėtas helio-4 dujų, kurios yra vulkaninio aktyvumo rodiklis, kiekio padidėjimas. Pagaliau, Jeloustouno rajone padaugėjo žemės drebėjimų, kurių galingumas tik didėja (nuo 2014 m. pradžios jų įvyko daugiau negu 60, o galingiausias buvo 4,8 balo stiprumo). 1999 m. anglų geologas B. McGuire‘as pateikė prognozę, kad pasaulio pabaigos data – 2074 metai. Kai kas sako, kad taip ilgai laukti nereikės ir viskas gali būti baigta jau po 10 metų.

Kitaip tariant, panikos užtenka, bet esama ir nemažai tyrimų, kurie aiškina, jog viskas tikrai ne taip baisu, kaip teigia sąmokslo teorijų šalininkai. Tačiau tada pesimistai pradeda akcentuoti tam tikrus įdomius politinius momentus, susijusius su JAV valdžios veiksmais.

Pirma, internete pasirodė žinia, kad Amerikos vadovybė pasaulyje ieško žemių, į kurias galėtų persikraustyti amerikiečiai katastrofos atveju, už tai žada 10 mlrd. dolerių per metus. Pirmiausia kalbama apie Pietų Afriką, bet tariamame plane taip pat figūruoja Brazilijos, Argentinos ir Australijos pavadinimai. Rusijos sąmokslų teorijos mėgėjai mano, kad Jungtinės Valstijos kartu su Europa gali pretenduoti į Sibirą, kur apokalipsės atveju tarsi bus daugiausia šansų išgyventi. Pavyzdžiui, A. Fursovas teigia: „2011 m. pabaigoje Londono ekonomikos mokykla ir „Brookings“ institutas paskelbė „Vidinio persikraustymo projektą“, kurį uždarai ruošė keletą metų. Projektas, kuriame nemažai matematinių formulių ir kibernetinių modelių, numato didelių gyventojų masių perkraustymą iš Šiaurės Atlanto regiono į Šiaurės Euraziją. Manau, nereikia aiškinti, kad Šiaurės Eurazija – dabartinės Rusijos teritorija. Ji, pagal visų specialistų prognozes, net rimtos geoklimatinės katastrofos atveju artimiausius 200–300 metų liks stabilia, aprūpinta resursais, vadinasi, ir labai labai saldžia teritorija dideliam skaičiui bendruomenių“.

Antra, internete galima rasti pranešimų, jog JAV valdžia neaiškiems tikslams užsakė didžiulį kiekį plastikinių karstų, statosi neaiškios paskirties požemines bazes, taip pat jau pastatė daugiau negu 800 lagerių, kurie kol kas tušti, tačiau bet kuriuo momentu pasiruošę priimti „klientus“. Kartu teigiama, kad Amerikos kariuomenė, policija ir Nacionalinė gvardija ruošiasi veiklai šalies viduje . Šiame kontekste pažymima, kad jėgos struktūrų veiksmai po teroro akto per Bostono maratoną tapo nedidele (kai kas sako, kad sąmoningai suorganizuota) tvarkos įvedimo ekstremaliu atveju repeticija.

Sąmokslo teorijos variantų, kodėl tai daroma, yra įvairių (pavyzdžiui, pilietinio karo pradžia dėl finansinės krizės paaštrėjimo ir/ar atskirų valstijų noro išstoti iš JAV), ir vienas iš jų – laukiamas Jeloustouno išsiveržimas. Kai kurie „genijai“ net teigia, jog Amerika sąmoningai gali dirbtinai išprovokuoti Jeloustouno išsiveržimą, kad žmonijos žūties akivaizdoje sukurtų pasaulinę vyriausybę (arba bent jau JAV, Kanados ir Meksikos sąjungą), žinoma, su Vašingtonu priešakyje.

Štai tokia spekuliacinių dūmų gausa. Pagrindinis klausimas – kiek už jų yra galbūt realios Jeloustouno ugnikalnio lavos ir ugnies. Manytina (norisi tikėti), kad superugnikalnio (kaip ir globalaus atšilimo, ateivių atakos, asteroido kritimo ir pan.) grėsmė, nepaisant visų gąsdinančių momentų, sąmokslo teorijų mėgėjų yra perdedama. Tačiau kai kurie anksčiau pateikti samprotavimai ir faktai (pavyzdžiui, apie situaciją Jungtinėse Valstijose) verti dėmesio.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 50)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras