Pastaruoju metu pasaulyje gausu istorinių įvykių, o suvokti daugelio jų reikšmę taikai ir stabilumui yra sudėtinga. Savo svarba išsiskiria procesai Ukrainoje, Gazoje, Sirijoje ir Irake. Be to, daug lemia derybos su Iranu dėl branduolinės programos ateities ar lyderių kaita Indijoje ir Indonezijoje. Nepaisant lėtėjančių ekonomikos augimo tempų, savo įtakos nepraranda BRICS grupė, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija bei Pietų Afrika.

Japonijos tarptautinė politika taip pat turi svarią vietą šiose galios dėlionėse, o veiksmų priešakyje – aktyvusis šalies premjeras Šinzo Abė (Shinzo Abe). Jo geopolitiniai manevrai ypač atidžiai stebimi, nes rūpi daugeliui valstybių. Svarbus diplomatinis Japonijos žingsnis – ryšių su Australija ir Indija stiprinimas. Be to, vis daugiau dėmesio tenka galimam kariniam bendradarbiavimui su sąjungininkais ir partneriais. Tai kelia tam tikrų grėsmių, tokia užsienio politika regione vertinama prieštaringai, nes baisūs karų padariniai dar nepamiršti. Ypač daug skepticizmo iš Kinijos pusės, turint galvoje teritorinius šalių ginčus.

Japonija bando keisti regioninio saugumo sampratą, o tai yra nepriimtina Kinijai, kuri siekia sustiprinti savo pačios karinę jėgą. Valstybėms svarbus pasitikėjimas savo galiomis ir kuo didesnė įtaka. Tačiau nederėtų pamiršti ekonominių ryšių su Kinija reikšmės daugeliui regiono šalių. Taip pat tarpusavio pasitikėjimo kūrimo, konfliktų valdymo ir prevencijos Azijoje. Visgi tai daugiau mandagios frazės, o Japonija siekia rimtos atsvaros Kinijai.

Dėl visų šių priežasčių Japonija palaiko su Australija ypatingus santykius. Šios šalys yra draugės ir sąjungininkės. Pavojų pervertinti nereikia, bet Japonija gali sau palankiai išnaudoti strateginę Jungtinių Valstijų ir Kinijos konkurenciją. Daug lemia ir Australijos ekonominiai interesai. Vis dėlto valstybės turėtų atsargiai rinktis, ką palaikyti šiuose galios žaidimuose, nes nuo to priklausys viso Azijos regiono ateitis.

Pagal 2014 m. liepos 28 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.