Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ukraina prieš Rusiją: 1:0 ekonomikos lauke? (54)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 08 08

Besitęsiantis pilietinis karas rytų Ukrainoje daro įtaką ne tik Rytų ir Vakarų politinėms svarstyklėms, bet ir ekonominei situacijai visame regione. Nors karas vyksta Ukrainoje, į gilesnę duobę pamažu smunka ir Rusijos ekonomika.

Ukrainos optimizmas išlieka

Nors Ukrainos BVP pirmąjį 2014-ųjų ketvirtį ir nukrito 1 proc., šios šalies ekonomiką galima laikyti ganėtinai stabilia. Net ir nenurimstančios kovos rytų Ukrainoje nesumažino Ukrainos verslininkų pasitikėjimo ateitimi. Optimistiškai žvelgiama į padėtį kiaulienos ir vertybinių popierių rinkose. Interneto žurnalas „Quartz“ sudarė pelningiausių pasaulio 2014 m. pirmojo pusmečio aktyvų sąrašą. Pirmoje šio sąrašo vietoje – ateities sandoriai kavos rinkoje, kurie išaugo 56 proc., antroje – kiauliena, jos kaina pasaulio rinkose per pirmąjį 2014 pusmetį išaugo 52 procentais. Trečioje pelningiausių aktyvų sąrašo vietoje – Ukrainos vertybiniai popieriai, kurių vertė, nepaisant Maidano ir karinių veiksmų šalies rytuose, pakilo beveik 48 procentais.

Tokią palyginti stabilią ekonominę situaciją Ukrainoje bandoma paaiškinti „Janukovyčiaus efektu“. Pasak Ukrainos ekonomikos ministerijos eksperto-patarėjo Anderso Aslundo, Ukrainos ekonomika yra ne tokioje blogoje padėtyje, kaip daugelis manė, nes Janukovyčiaus režimo žlugimas tapo „daug geresniu ekonominiu stimulu, nei buvo galima tikėtis“.

Portalo „Rosbalt“ kalbinti smulkaus ir vidutinio verslo atstovai Kijeve taip pat tikino, kad nesulaukė tokių blogų laikų, kokie buvo prognozuoti. Nors jų verslo apyvarta gerokai nukrito dėl gyventojų panikos ir gerokai sumažėjusių pajamų, bet, kita vertus, nebeliko prieš tai buvusių nuolatinių „valstybinių patikrinimų“ ir korumpuotų valdininkų „priežiūros“. Pasak cituoto vieno „Rosbalt“ trijų parduotuvių savininko, „geriau mažesnė apyvarta nei nuolatinis spaudimas“.

Kiti verslininkai taip pat minėjo, jog nors apyvarta ir sumažėjo, bet žmonės pamažu supranta, kad gyvenimas tęsiasi, ir grįžta prie buvusių vartojimo įpročių. O ir verslu užsiimti dabar kur kas lengviau, nes gerokai sumažėjo nereikalingos biurokratijos. Tą teigė ir A. Aslundas – pasak jo, V. Janukovyčiaus režimo krachas tapo šviežio oro gurkšniu Ukrainos ekonominei sistemai. 

Kiaulienos ir pieno karas

Tačiau mažiau optimistiškai nusiteikę Vakarų ekspertai šaliai prognozuoja 5–6,5 procento ekonomikos susitraukimą.

Ir pastarosios dienos gerų naujienų Ukrainai neatnešė. Liepos 28 dieną įsigaliojo draudimas į Rusiją importuoti pieną bei pieno produktus iš Ukrainos. O Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ jau kiek anksčiau, liepos 23 dieną, perspėjo, kad Rusija gali apriboti visų maisto produktų importą iš Ukrainos, jei Kijevas nepasižadės laikytis Eurazijos muitų sąjungos taikomų reikalavimų šiai produkcijai. Savo ruožtu Ukraina sustabdė kiaulienos importą iš Rusijos, šį žingsnį teisindama kiaulių maro atvejais.

Bet pagalbos ranką Kijevui tiesia Vakarai: Tarptautinis valiutos fondas (TVF) palaimino antrąją išmoką Ukrainai ir Kijevas artimiausiu metu gali laukti dar 1,4 milijardo JAV dolerių finansinės injekcijos. Iš viso Vakarų valstybės susitarė dėl 17 milijardų JAV dolerių paramos Ukrainai – aišku, jei provakarietiška šalies vyriausybė įvykdys visas reikalaujamas biudžeto stabilizavimo sąlygas.

Rusijai sekasi prasčiau

Ukrainos atveju 1 procento BVP smukimą galima laikyti geru ženklu, o 1,1 proc. Rusijos BVP augimą reikėtų interpretuoti kaip lėtėjančios ekonomikos pranašą. Toks BVP augimas per pirmąjį šių metų pusmetį yra mažiausias Rusijoje nuo 2000-ųjų, kai šaliai pradėjo vadovauti Vladimiras Putinas (išskyrus 2008– 2009 m. krizės laikotarpį). 

Dėl tokios susiklosčiusios padėties Rusijos Dūmoje jau svarstoma apie gyventojų pajamų ir PVM mokesčių didinimą iki 15 proc. ir 20 proc. (šiuo metu šie mokesčiai siekia atitinkamai 13 proc. ir 17 proc.). O tai padidintų ir šešėlinio verslo apimtį, ir žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų skaičių, kuris ir dabar jau siekia per 20 milijonų – 14 proc. visų gyventojų. Kita, dar svarbesnė pasekmė būtų smunkantis Kremliaus rėmėjų skaičius. Dabar V. Putinas mėgaujasi didžiausiu populiarumu, kokį kada nors turėjo: tarptautinės viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Gallup“ apklausa rodo, kad net 83 procentai Rusijos gyventojų yra patenkinti prezidento veikla. Todėl ir dabar puse lūpų kalbama, kad reikiami mokesčių didinimai nebus įgyvendinti anksčiau nei 2018–2019 metais.

Laukia recesija

Dabartinė Rusijos ekonominė situacija gali dar labiau pasunkėti: liepos 28 dieną JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos lyderiai sutarė dėl bendrų griežtesnių JAV ir ES ekonominių sankcijų Rusijai. Jei bus sulaukta visų kitų ES valstybių pritarimo, bus apriboti prekybiniai ryšiai su Rusija ginkluotės, bankininkystės ir energetikos aukštųjų technologijų sektoriuose, taip pat bus įšaldytos su Kremliumi susijusių aukštų pareigūnų sąskaitos užsienio bankuose ir apribotos jų keliavimo užsienyje galimybės.

Tai jau trečiasis sankcijų paketas, tačiau šį kartą bus taikomasi ne į pavienius asmenis ar kompanijas, o į ištisus ekonomikos sektorius. Iki šiol Rusija sugebėjo atsilaikyti, į pagalbą pasitelkusi savus ekonominius resursus, o šį kartą iš dalies paralyžiuoti bankininkystės bei energetikos sektoriai, be abejonės, prisidės prie Rusijos kelio link recesijos ir sukels didelį galvos skausmą V. Putinui ir jo komandai – juk jo populiarumas yra neatsiejamas nuo nuolatinio ekonomikos augimo nuo 2000-ųjų.

Taigi, nors ne Rusija, o Ukraina yra tapusi karo lauku, jos ekonomiką galima vertinti gerokai optimistiškiau negu Rusijos. Lengvesnės sąlygos verslui bei Vakarų ištiesta pagalbos ranka (aišku, ne be TVF sąlygų) Ukrainai ir kartu taikomos vis griežtesnės sankcijos Rusijai leidžia teigti, kad bent jau šioje srityje Ukraina laimi rezultatu 1:0.

Parengta pagal rosbalt.ru, en.itar-tass.com, reuters.com, online.wsj.com, gallup.com, theguardian.com, businessweek.com informaciją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 54)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras