Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos praeities atgarsiai

2014 08 13

Istorinis epizodas, dar ir šiandien priverčiantis daugumą europiečių drebėti, yra Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Net ir po šimtmečio jis laikomas Europos katastrofa, nors skaudžių bei sudėtingų karų būta ir daugiau. Apie tai savo straipsnyje portalui „Project Syndicate“ rašo buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Karai – kruvina Europos istorijos dalis. Neramumų išvargintos šalys sukūrė dabartinę Europos Sąjungą (ES), kuri pasmerkė smurtą, pasirinko sienų neliečiamumą, demokratiją, teisės viršenybės principus. Be to, ES svarbus bendradarbiavimas ir integracija vietoj karinės konfrontacijos. Bendrija remiasi ekonomine plėtra, o ne galios politika. Vis dėlto šalia jos vyksta neraminančių procesų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia jėga pakeisti valstybių sienas ir taip įtvirtinti savo šalies galią pasaulyje. Chaoso ir smurto gausu Sirijoje, Irake, Gazoje. Neramumai apėmę Artimųjų Rytų regioną.

Taiki ir postmoderni Europa vargiai gali kovoti su minėtais iššūkiais. Tam stinga politinės integracijos ir galios politikos įvaldymo. Taip pat trūksta atitinkamų instrumentų. Visgi dauguma europiečių mano, kad ES ir Vakarai neturėtų duoti kelio tokiam V. Putino elgesiui, nes įvykiai Ukrainoje kelia grėsmę viso žemyno taikai ir tvarkai. Europos lyderiai ilgai užtruko, kol suprato, kad pasitikėti Rusijos prezidentu buvo neatsargu. Tolerancija jo politikai tik gilino prasidėjusią krizę. Dabar ES ekonominės sankcijos gali atsiliepti Rusijos ekonomikai. 

Tiesa, šalia efektyvių sankcijų reikia žengti ir kitą žingsnį – sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tiek ji, tiek Artimųjų Rytų valstybės stumia savo regionus į chaosą ir pakerta bet kokį galimą pasitikėjimą. Konfliktai turi savybę nepaisyti sienų, o tai kelia ir ES saugumo klausimą. Europos kaimynystėje – nežinomybė ir nestabilumas, reikalaujantys strateginio atsako, paremto visų ES valstybių dialogu ir rimtais sprendimais. Juk pasiruošti yra geriau, negu drebėti.

Pagal 2014 m. rugpjūčio 4 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras