Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Tony Blairas, šiuo metu labiau dėl veiklos (bet ne dėl rezultatų) žinomas kaip specialusis taikos pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose, tyliai, tačiau aktyviai suka gana pelningą verslą. Jo įkurtas organizacijų tinklas teikia konsultacijas represiniams režimams, susirūpinusiems savo įvaizdžiu investuotojų ar tarptautinės bendruomenės akyse. Štai porą pastarųjų metų tokiomis paslaugomis, kainavusiomis ne vieną dešimtį milijonų dolerių, pasinaudojo Kazachstano prezidentas N. Nazarbajevas, tačiau jų įtaka valstybės valdymo kokybei lieka neaiški: nors buvo siekiama reformuoti viešųjų pirkimų procedūras, šalis korupcijos suvokimo indekse smuko, o nuo demokratijos Kazachstanas tik dar labiau nutolo. Tarp T. Blairo klientų puikuojasi ir Vietnamo, Mianmaro, Kuveito, Albanijos bei kitos vyriausybės. Po karinio perversmo gerinti reputaciją suskubo ir naujausias Egipto diktatorius maršalas Abdelis Fattahas al Sisi.

Pastebėtina, kad didelius pinigus savo įvaizdžiui pasaulyje gerinti skiria ir Rusija, tam tikslui yra parengta speciali federalinė programa. Į Rusijos įvaizdžio (ypač investicinio) gerinimą buvo įtrauktas JAV bankas „Goldman Sachs“, o Britanijoje šiam tikslui yra įkurtas specialus fondas. Tačiau nėra pakankamai tikslių žinių apie šio fondo sąsajas su T. Blairo įkurtų organizacijų tinklo veikla.

Tiesa, tokiu populiarumu tarp tautiečių T. Blairas negalėtų pasigirti: savo šalyje buvęs leiboristų lyderis vertinamas jei ne prieštaringai, tai bent jau su pašaipa. Štai organizacija „Suimk Blairą“ („Arrest Blair“) kviečia Jungtinės Karalystės piliečius areštuoti Blairą už nusikaltimus taikai, o tai pabandę padaryti asmenys gauna ketvirtadalį turimo organizacijos biudžeto. Iki šiol užregistruoti penki mėginimai suimti buvusį šalies vadovą už Didžiosios Britanijos įtraukimą į karus Afganistane ir Irake.

Nors T. Blairo palikimas užsienio politikos srityje „rūgštokas“, pasikonsultuoti trokštančių autokratų sąrašas tik ilgėja. Britų dienraštis „The Guardian“ pranešė apie naują buvusio premjero kontraktą su Egipto vyriausybe, praeitais metais į valdžią atėjusią karinio perversmo, per kurį žuvo daugiau nei 2000 taikių protestuotojų, keliu, o suimta ir įkalinta dar apie 20 tūkst. asmenų. Egipto reputacijos gelbėjimą finansuoja ne kas kitas, o Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), energingiems konsultantams pažadėję didžiules verslo galimybes. Žinoma, T. Blairas suskubo pranešti nesiekiantis šiame reikale jokios asmeninės naudos, bet kas galėtų tuo patikėti, kai kalba sukasi apie milijonines sumas siekiančius kontraktus?

Patarimus naujajam Egipto diktatoriui dalins ne tik T. Blairas. Šalyje jau dirba jo senas bičiulis Alastairas Campbellas, Blairo vyriausybės metu buvęs atstovu spaudai. Al Sisi tikisi, kad Campbello viešųjų ryšių patirtis padės įtikinti ne tik investuotojus Egipto ekonomikos stabilumu, bet ir Vakarų valstybes represijų prieš „Musulmonų broliją“ reikalingumu.

Išties, jei koks Egipto gyventojas būtų atsidūręs komoje dar prieš revoliuciją ir nubustų dabar, jokio skirtumo nepastebėtų, išskyrus kitą diktatoriaus vardą. Viskas, prieš ką egiptiečiai įnirtingai kovojo Kaire, Tahriro aikštėje 2011 metų žiemą ir pavasarį, vėl kaipmat grįžo. Šalį ir toliau valdo generolas (tik kitas), opozicinė veikla paskelbta nelegalia, policijos brutalumui ribų nėra, o rinkimai, kaip visada, patogiai „suvaldyti“. Greičiausiai tai rodo, kad revoliucijos metu ancien regime nebuvo sugriautas. Egipto armija, matydama nesuvaldomą žmonių pyktį ir siekdama apsaugoti savo didžiulius ekonominius ir politinius interesus, tiesiog leido H. Mubarakui būti nušalintam. Demokratiniu būdu išrinktas (tačiau valdęs ne visiškai demokratiškai) „Musulmonų brolijos“ atstovas Mohammedas Mursis ėmėsi ardyti armijos struktūras ir už tai sulaukė atpildo – karinio perversmo, įvykdyto armijos su al Sisi priešakyje, įkalinimo ir visiško „Musulmonų brolijos“ uždraudimo. Maža to, populiariausia opozicijos jėga paskelbta teroristine organizacija, o juk prieš teroristus reikia imtis specialių priemonių.

Jei Egipto ekonomika nebus sparčiai išgelbėta, specialių priemonių imtis teks ne tik prieš „teroristus“ (opoziciją), bet ir prieš gyventojus, kurie anksčiau ar vėliau vėl sukils. Štai todėl ir buvo nusamdytas T. Blairas ir Co, tikintis, jog pavyks pritraukti turtingų Persų įlankos šeichų investicijų. Tačiau žmogaus teises ginančios organizacijos baiminasi, kad buvusio Jungtinės Karalystės lyderio ir jo viešųjų ryšių specialistų – „piarščikų“ – konsultacijos padės įteisinti ir pateisinti šalyje plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus. Be to, kyla pagrįstas klausimas dėl specialiojo taikos pasiuntinio vaidmens suderinamumo su konsultacine veikla, nes pats Egiptas yra neatsiejama Izraelio ir Palestinos konflikto dalis. Tiesa, dėl T. Blairo pastangų kurti taiką gal ir nevertėtų jaudintis, nes per septynerius veiklos metus nepastebėta jokio progreso nors kiek suartinant konfliktuojančias puses, o pastarieji smurto proveržiai rodo tik vis didėjančią palestiniečių neviltį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.