Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rožių revoliucijos lyderio saulėlydis? (1)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 08 29

Rožių revoliucijos lyderis, charizmatiškasis Gruzijos vadovas ir geriausias JAV draugas Kaukaze Michailas Saakašvilis savo vynuogyno, esančio šalies rytuose, gali nematyti dar ilgai.

Rugpjūčio 14-ąją Gruzijos generalinė prokuratūra įtraukė buvusį Gruzijos prezidentą į labiausiai ieškomų Gruzijos asmenų sąrašą. Taigi, jei šiuo metu JAV gyvenantis ir Tafto universiteto Tarptautinių santykių mokykloje Masačusetse dėstantis M. Saakašvilis sugalvotų bent trumpam sugrįžti į valstybę, kuriai vadovavo ištisą dešimtmetį, jo iškart lauktų areštas.

Šiuo metu buvęs šalies vadovas, per šešerius prezidentavimo metus Gruziją pavertęs vakarietiškiausia regiono šalimi, kaltinamas virtine nusikaltimų – nuo milijoninių valstybės lėšų iššvaistymo iki piktnaudžiavimo valdžia, neadekvačiu jėgos panaudojimu bei neteisėtu svetimo turto pasisavinimu.

Pasitelkė kariuomenę ir riaušių policiją

Kaip praneša Gruzijos generalinė prokuratūra, kaltinimai M. Saakašviliui iš esmės yra susiję su dviem įvykiais – protestuotojų išvaikymu 2007 m. lapkričio 7 dieną Tbilisyje ir riaušių policijos reidais į privačią televizijos stotį „Imedi TV“ bei neteisėtu tuometinio jos savininko milijardieriaus Badrio Patarkacišvilio turto perėmimu.

Prokuratūra buvusį Gruzijos vadovą kaltina prieš taikius protestuotojus panaudojus neadekvačią jėgą: buvo pasitelkta ne tik riaušių policija, bet ir kariuomenė. Nuo guminių kulkų nukentėjo keli šimtai minioje buvusių žmonių, tarp jų – ne tik protestuotojai, bet ir žurnalistai, teisėsaugos atstovai ir kiti.

Tą pačią dieną riaušių policija be jokio išankstinio pranešimo surengė reidą į M. Saakašvilio vyriausybę aštriai kritikavusios „Imedi TV“ televizijos stotį. Šios televizijos savininkas B. Patarkacišvilis jau kurį laiką buvo spaudžiamas parduoti „Imedi TV“ vyriausybei, bet atsisakė sudaryti bet kokį sandorį tiek su vyriausybe, tiek su M. Saakašvilio vadovaujama partija Jungtiniu nacionaliniu judėjimu (JNJ). Pasak prokurorų, tuometinė vyriausybė atgaline data pradėjo bylą prieš „Imedi TV“ dėl transliavimo reglamento pažeidimų, taip suteikdama pretekstą ne tik invazijai į televizijos stoties pastatą, bet ir transliacijų sustabdymui. Galų gale „Imedi TV“ iš Patarkacišvilio šeimos buvo atimta.

Už šiuos nusikaltimus M. Saakašviliui gresia nuo penkerių iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.

M. Saakašviliui taip pat pareikšti kaltinimai dėl 8,84 mln. Gruzijos larių (12,7 mln. litų) iššvaistymo iš valstybės biudžeto 2009–2013 metais. Pasak Gruzijos prokurorų, M. Saakašvilis, bendradarbiaudamas su buvusiu Specialiosios valstybės apsaugos tarnybos vadovu Teimuru Džanašija, ketverius metus privačias savo bei savo partijos bendražygių išlaidas nurašydavo kaip slaptas valstybines išlaidas. Tarp šių dabar paviešintų slaptų išlaidų – jo ir kitų JNJ narių kelionės, automobilių, jachtų bei sraigtasparnių nuoma užsienio šalyse, suvenyrai, meno dirbiniai, prabangūs drabužiai, kosmetika, net asmeninis M. Saakašvilio stilistas, virėjas iš Ispanijos bei šio virėjo vertėjas. Čia reiktų paminėti, kad, teisėsaugos duomenimis, šie milijonai buvo išleisti greta oficialių reprezentacinių lėšų, skiriamų iš biudžeto.

Gruzijos prokurorų apibūdintas kaip „prabangus gyvenimas“ buvusiam Gruzijos vadovui bei jam padėjusiam T. Džanašijai gali gerokai atsirūgti: dėl iššvaistytų pinigų jiems gresia nuo septynerių iki vienuolikos metų laisvės atėmimo.

Svarbiausias argumentas – pagalba Ukrainai

Į kaltinimus piktnaudžiavimu valdžia M. Saakašvilis socialiniame tinkle „Facebook“ atsakė paprastai – esą tai tėra dabartinės valdžios farsas. Esą valdančioji koalicija „Gruzijos svajonė“, vadovaujama buvusio premjero ir turtingiausio Gruzijos piliečio Bidzinos Ivanišvilio, siekia tik vieno – į kalėjimą uždaryti buvusius šalies lyderius, šalį į priekį vedusius devynerius metus.

„Jie teisinę sistemą transformavo į politinį mechanizmą, kuriuo siekia sunaikinti Jungtinį nacionalinį judėjimą ir mano reformų palikimą. Premjeras ir jo ministrai ne kartą pranešė, kad aš esu kitas taikinys. Visiškai aišku, kad toks elgesys sukurs įtampą tarp mūsų ir mūsų sąjungininkų Amerikoje bei Europoje, bet atrodo, kad tai visiškai netrikdo dabartinių lyderių. Jie ne kartą viešai pareiškė besirenkantys pagerėjusius santykius su Rusija, o ne laisvus Ukrainos žmones. Todėl tai nėra atsitiktinumas, kad man kaltinimai pareikšti tada, kai mūsų broliai ir seserys Ukrainoje yra taip arti pergalės prieš Putiną – o tai yra be galo svarbu Gruzijai“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė M. Saakašvilis.

Ukrainos korta, atrodo, tapo svarbiausiu jo pasiteisinimų koziriu: susitikęs su žiniasklaida Vengrijoje buvęs prezidentas tikino, kad taip stengiamasi apriboti jo tarptautines keliones ir trukdyti siekti paramos Ukrainai. O prokurorams pareiškus kaltinimus dėl valstybės lėšų iššvaistymo M. Saakašvilis dar kartą savo „Facebook“ paskyroje apkaltino dabartinius valdančiuosius, visą savo energiją skiriančius Gruzijos patriotų persekiojimui ir įkalinimui ir taip besistengiančius įsiteikti Rusijai, užmirštant brolišką Ukrainą.

„Gruzijos svajonės“ kryžkelės

Pasak Gruzijos premjero Iraklio Garibašvilio, per pastaruosius porą metų Gruzija, padedama užsienio partnerių, sugebėjo užtikrinti įstatymų viršenybę, teisėsaugos, policijos bei armijos nepriklausomybę nuo politikų. Premjeras tikino, kad Generalinė prokuratūra kaltinimus „asmenims, kaip įtariama, pažeidusiems įstatymus“, pateikė nevedama jokių politinių motyvų

Aišku, bet kam, kas nors kiek domisi Gruzijos politiniu gyvenimu, toks pareiškimas sukelia šypseną: tiesiog sunku patikėti, kad Generalinė prokuratūra šalyje, kurios naujoji valdžia M. Saakašvilį įvairiais nusikaltimais kaltino jau nuo 2012-ųjų, sprendimą pateikti kaltinimus Vakaruose gana populiariam politikui priėmė be jokios pašalinės įtakos. Taip pat reikia pridurti, kad artimiausias M. Saakašvilio bendražygis Vano Merabišvilis jau nuteistas 4,5 metų laisvės atėmimo bausme. O kitiems buvusiems aukšto rango politikams – pavyzdžiui, buvusiam Tbilisio merui Giorgijui Ugulavai, buvusiam teisingumo ministrui Zurabui Adeišviliui (šiuo metu besislapstančiam Vengrijoje) ir buvusiam gynybos ministrui Davitui Kezerašviliui taip pat gresia įkalinimas nuo penkerių iki aštuonerių metų.

Reikia nepamiršti, kad M. Saakašvilio teismas gali gerokai pabloginti Vakarų santykius su Gruzija, o buvusį prezidentą grąžinti į rampų šviesą kaip politinį kankinį ir nenuilstantį opozicijos vadą. Tiesa, panašią istoriją jau matėme – tereikia prisiminti Juliją Tymošenko. Šios „žmonių princesės“ istorija kol kas laimingos pabaigos neturi: kalėjimas tik pakirto jos sveikatą, tačiau populiarumo nepridėjo.

Kita vertus, jei teismo procesas vyktų skaidriai ir sklandžiai, tai reabilituotų dabartinę Gruzijos vyriausybę akyse tų, kurie čia mato tik ilgą ir visur pasiekiančią Rusijos ranką.

Vienas kovos lauke

Nors M. Saakašvilis ir sulaukė paramos iš savo draugų Vakaruose, jam šia parama reikėtų kliautis kuo mažiau ir leisti teisėsaugai atlikti savo darbą.

Kai tik keturi JAV senatoriai – Johnas McCainas, Jimas Rischas, Jeanne Shaheen ir Benas Cardinas – pareiškė esantys labai nusivylę ir susirūpinę dėl kriminalinių kaltinimų pateikimo buvusiam Gruzijos prezidentui – esą toks žingsnis sudarys papildomų kliūčių stiprinant dvišalius JAV ir Gruzijos santykius, o JAV valstybės departamentas pareiškė, kad teisėsauga negali tapti politinio persekiojimo įrankiu, Kremliui lojali rusų žiniasklaida iškart sureagavo: „JAV Gruzijai: nelieskit Saakašvilio, jis mūsiškis.“

Todėl akla Vakarų partnerių parama demokratiškajam M. Saakašviliui ne tik kad nepadėtų, bet ir trukdytų: bet koks kišimasis į Gruzijos teisėsaugos veiksmus siekiant atitolinti teismo procesą dar labiau pakenktų jo įvaizdžiui visuomenės akyse ir paverstų jį nebe politiniu kankiniu ir drąsiu opozicionieriumi, o uodegą pabrukusiu, atsakomybės vengiančiu ir stiprių draugų užnugario ieškančiu politiku.

Atrodo, kad minios priešaky įpratęs būti M. Saakašvilis šį kartą į kaltinimus turės atsakyti vienas pats. Ir gali būti, kad charizmos bei demokratinių šūkių šįkart gali neužtekti.

Parengta remiantis civil.ge, rt.com ir Gruzijos generalinės prokuratūros informacija.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras