Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  „Dviprasmiškas“ karas suteikia Rusijai laiko armijai modernizuoti (1)

Jeremy Hsu
2014 08 26

Pasirodo, kad tie Rusijos kareiviai be atpažinimo ženklų, kurie prieš kelis mėnesius užgrobė Ukrainos Krymą, – tikri profesionalai, puikiai ekipuoti ir ginkluoti. Įsiveržimui parengti rusų tankai ir aviacija šiuo metu sutelkti prie sienos su Ukraina. Tačiau Rusija, nors demonstruoja jėgą, tikriausiai laikosi kinų kario ir filosofo Sun Tzu patarimo: „Aukščiausias karo meno lygis – įveikti priešą be mūšio.“

Kariniai ekspertai tokią Rusijos strategiją apibūdina vartodami žodžius „asimetrinis“, „nereguliarus“ arba „dviprasmiškas“ karas. Ši strategija nenumato atviro karinio susirėmimo ir dirba Rusijos naudai. Rusija stengiasi atsikratyti pasenusio sovietinių laikų palikimo ir kuria profesionalią XXI amžiaus kariuomenę, įvertindama tai, kad JAV ir kitų NATO šalių Ginkluotosios pajėgos šiuo metu yra labiau technologiškai išvystytos. Dabartiniu metu didžiausią Rusijos ginkluotųjų pajėgų galią sudaro nematomos kibernetinių kovų armijos kariai, rezervinis branduolinio ginklo arsenalas ir meistriškai naudojama politinės destabilizacijos taktika.

Vašingtono fondo „Heritage Foundation“ mokslo darbuotojas Dakota Woodas teigia, kad naudodamasi šiomis priemonėmis Rusija gali kompensuoti savo technologinį atsilikimą. „Bandydama sumažinti kitų šalių potencialią galią, Rusija investuoja į šias sritis ir siunčia politinius signalus (kaip, pavyzdžiui, kibernetinės atakos prieš Estiją ir Gruziją), taip stengdamasi sustiprinti savo pozicijas per derybas, o nacionalinį prestižą – padedama branduolinio potencialo.“

Rodo, kad paseno

Būtinybė modernizuoti Rusijos armiją visiems tapo akivaizdi 2008 m., po trumpo, bet žiauraus karo su kaimynine Gruzija. „Nors Rusijos pergalė šiame kare įtikinama, išaiškėjo Rusijos kariuomenės ginkluotės ir techninio aprūpinimo trūkumai“, – mano britų tyrimų centro„Chatham House“ atstovas Keiris Gilesas. Kaip teigiama JAV karinės kolegijos Karlaile ataskaitoje, Rusija tuo metu labiau kliovėsi didele kiekybine savo kariuomenės persvara, o ne koviniu žvalgybos ir specialiosios paskirties dalinių meistriškumu. Pavyzdžiui, Rusija neteko bombonešio „Tu-22“, vykdžiusio žvalgybinį skrydį, nes kariuomenei trūko bepiločių lėktuvų, o palydovinė žvalgyba nebuvo efektyvi. Tai, kad Rusijos globalinė palydovinė navigacijos sistema konflikto metu dar buvo nebaigta kurti, lėmė, jog Rusijos karinės oro pajėgos sausumos kariuomenės palaikymui nesugebėjo efektyviai panaudoti valdomų bombų ir raketų.

Per antžeminę operaciją rusų kariams dažnai tekdavo kariauti su gerai ginkluota gruzinų kariuomene, kurios kariai dėvėjo šiuolaikines neperšaunamas liemenes, o rusų kariai tuo metu tokių neturėjo. Rusų tankai patirdavo nuostolių per tiesiogines atakas susirėmę su šiuolaikiškesne gruzinų šarvuotąja technika, aprūpinta naktinio matymo įranga, aktyviniais šarvais ir modernesnėmis ryšių priemonėmis. Šio konflikto metu rusų kariuomenės tiekimo linijos taip pat buvo silpnos. Vienas iš rusų vadų dviejų savo tankų netekimą apibūdino taip: „Mums paprasčiausiai baigėsi šaudmenys, tada mus apsupo granatsvaidininkai.“ Pergalė buvo pasiekta tik dėl kiekybinės persvaros ir palankesnio strateginio rusų kariuomenės išsidėstymo.

Po to karo praėjus šešeriems metams Rusijos ginkluotosios pajėgos pasikeitė į gerąją pusę. Praktiškai be kraujo šį pavasarį Rusijai užgrobus Krymą pasaulis pamatė, kaip atrodo rusų karių šarvuotos liemenės ir kita ekipuotė. 2014 m. liepą Didžiosios Britanijos parlamento ataskaitoje pranešama, kad per ateinantį dešimtmetį Rusija ketina išleisti 720 milijardų dolerių, siekdama sukurti šiuolaikines Ginkluotąsias pajėgas, kurios pajėgtų priešintis NATO pajėgoms, taip pat ir grėsmei iš tampančios vis galingesne Kinijos kariuomenės pusės. Pasak konsultacinės kompanijos IHS pranešimo, 2013 m. Rusijos karinis biudžetas padidėjo ir pasiekė 69 milijardus dolerių, tapdamas trečiu pagal dydį pasaulyje. Ši suma sudaro maždaug pusę Kinijos karinių išlaidų ir apie dešimtadalį 2013 m. JAV karinio biudžeto.

Pasėti abejones

Bet kad dabartiniame konflikte tarp Vakarų palaikomos Ukrainos ir prorusiškų separatistų pajėgų būtų pasiekta politinė pergalė, Rusijai visai nereikalinga iki galo modernizuota kariuomenė. Kad darytų įtaką vietos gyventojams, teiktų jiems iškreiptą informaciją apie kovos veiksmų eigą ir įveiktų alternatyvius žinių šaltinius internete, Rusija jau išmoko efektyviai naudotis informacinio karo strategija.

Manipuliavimas informacija ir jos kontrolė „dviprasmiško“ karo eigoje suteikia Rusijai galimybę išsisukinėti nuo kaltinimų dėl dalyvavimo kovos veiksmuose Rytų Ukrainoje ir kartu slapta siųsti ten smogikus, tiekti šarvuotąją techniką ir zenitines raketas, įskaitant ir zenitinių raketų kompleksą „Buk“, kuriuo, kaip teigiama, buvo numuštas Malaizijos avialinijų reiso MH17 lėktuvas. Be to, dezinformacijos strategija dirbo Rusijos naudai tada, kai ji bandė neigti savo karių buvimą Kryme, o tuo metu ten staiga atsirado gerai apginkluoti kareiviai be atpažinimo ženklų ir šarvuotoji technika.

Vienas iš informacinio karo elementų yra tai, kad su patriotinių leidinių ir interneto tinklalapių pagalba per visus kanalus skleidžiama rusiška įvykių versija – per televiziją, „YouTube“, socialinius tinklus, nors Rusijos vyriausybė vis labiau ir labiau riboja nepriklausomos žiniasklaidos veiklą savo šalyje. „Įvairioms žiniasklaidos priemonėms nustatoma kontrolė, kuri pasiekė net internetą – paskutinį nepriklausomos informacijos šaltinį, nepavaldų vyriausybei“, – teigia K. Gilesas.

Vieną iš didžiausių grėsmių Rusijos informacinio karo strategijai kelia socialiniai tinklai, kurie tampa vis populiaresni, ir nuotraukos, daromos mobiliaisiais telefonais. Taip didelė dalis liudijimų, susijusių su Malaizijos „Boeing“ numušimu, atėjo iš tinklo „Twitter“. Pranešimai, rusų kareivių neapsižiūrėjus palikti internete, atskleidė jų buvimo vietą – Rytų Ukrainą, nors Rusija oficialiai tai ir neigia. Kaip praneša „BBC News“, Rusija sudavė dar vieną smarkų smūgį: ji priėmė įstatymą, įpareigojantį populiarių tinklaraščių savininkus oficialiai užsiregistruoti, o asmeninę informaciją apie tinklaraščių lankytojus saugoti Rusijoje esančiuose serveriuose pusę metų.

Riboto veikimo kibernetinės atakos

Dar vienas informacinio karo elementų yra kibernetinės atakos (dažniausiai – DDoS atakos), naudojamos rusų ir vykdomos siekiant nuslopinti Ukrainos ir Vakarų šalių valstybinius interneto portalus bei žiniasklaidos kanalus. Tokios kibernetinės atakos – puiki poveikio priemonė, nes atskleisti jos užsakovą itin sunku, o vyriausybinės struktūros lieka lyg ir ne prie ko. „Rusija naudoja strategiškai orientuotą dezinformaciją, kad kibernetinės veiklos padedama apdorotų vietos gyventojus ir pakirstų pasitikėjimą žiniasklaida“, – teigia nekomercinio instituto „U.S. Cyber Consequences Unit“ technikos direktorius Johnas Bumgarneris.

Kibernetinės atakos rengiamos prieš įvairiausius interneto resursus, tarp kitko, nuo jų per Gruzijos ir Rusijos karą nukentėjo Gruzijos vyriausybės tinklaraščiai, taip pat NATO portalai per neseniai vykusią Krymo krizę. Naudodama kibernetines atakas, Rusija neperžengė to, ką J. Bumgarneris vadina „pilkąja linija“, t. y. nepadarė žalos infrastruktūrai, kaip tai kitados padarė garsusis virusas „Stuxnet“, pakenkęs Irano branduolinėms centrifugoms. Riboto veikimo kibernetinės atakos visiškai atitinka Rusijos ketinimus iš dalies ir todėl, kad jos nesulaukia griežtos atsakomosios reakcijos iš Vakarų.

Ir nors „dviprasmiško“ karo strategiją rusai pasirinko savo ginklu, jie savo kišenėje turi dar vieną kortą – branduolinę. Anot JAV branduolinės ginkluotės specialisto Hanso Kristenseno, Rusijos karinė strategija, skirtingai nei amerikiečių, kai kuriuose kovos scenarijuose didele dalimi remiasi taktinio branduolinio ginklo panaudojimu. Jis pažymėjo, kad per Rusijos ginkluotųjų pajėgų mokymus pagal tuos scenarijus, kai puolanti šalis įveikia įprastinę kariuomenę, dažnai numatoma, kad atsakomajam smūgiui bus naudojamas branduolinis ginklas.

Nors ekspertai abejoja, kad pasaulis žengia į naują šaltąjį karą, jie pripažįsta, kad įtampa gali lengvai padidėti. Rusijos siekis modernizuoti savo armiją yra paremtas senomis baimėmis dėl JAV karinės galios ir ambicijų. O britų Parlamento 2014 m. birželio mėn. ataskaitoje su nerimu pranešama, kad NATO blokas yra itin blogai pasirengęs „užmaskuotam“, „dviprasmiškam“ karui, koks dabar vyksta Ukrainoje. „Dabar pati didžiausia problema – vis didėjantis nepasitikėjimo jausmas, – sako H. Kristensenas. – Be viso kito, Vakarai mano, kad negali pasitikėti rusais. Na, o rusai – jie, suprantama, nepasitiki mumis. Susidaro kažkoks užburtas ratas, kuris gali nuvesti iki visokiausių nelaimių.“

Versta iš „Scientific American“, Aug. 12, 2014, „Ambiguous“ Warfare Buys Upgrade Time for Russia‘s Military.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras