Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Italijos ūkio nuosmukis – ES veidrodis?

2014 08 27

Italijos ekonomiką vėl ištiko nuosmukis, bet tai nulėmė ne tik vidinės priežastys. Šalies ūkio padėtis atspindi Italijos lyderių politikos klaidas. Vis dėlto konkurencingumo stinga visai Europai, o Italijos problemas galima apibūdinti kaip visos Europos Sąjungos (ES) veidrodį.

Visuotinė finansų krizė prasidėjo paskutinįjį 2007 metų ketvirtį. Tada Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 7 proc. Po to buvo dar daug pakilimų ir nuosmukių. Per pastaruosius septynerius metus šalies BVP susitraukė 9 proc., o pramonės produkcija sumenko net 24 proc. Nedarbo lygis užkopė iki 12 proc., jaunimo nedarbas taip pat rekordiškai aukštas. Italija siekė išvengti ekonomikos susitraukimo didindama valstybės skolą, kuri krizės metu gerokai išaugo.

Naujasis Italijos premjeras Matteo Renzi bando paskatinti šalies ūkio augimą, tačiau dėl jo politikos tik daugėja skolų. Nors skola didina paklausą, tokia paklausa yra dirbtinė ir trumpalaikė. Tvarų ekonomikos augimą įmanoma pasiekti tik Italijos ūkiui atgavus konkurencingumą. Tokios tendencijos aktualios visai euro zonai bei šalių bendradarbiavimui kainų politikos srityje ar prekyboje. Padidinti kainas nėra problema. Daug sudėtingesnis uždavinys yra jas sumažinti arba priversti augti lėčiau negu šalyse, su kuriomis konkuruojama. Skolos neabejotinai atveda prie sunkumų, nes bankrutuoja tiek įmonės, tiek namų ūkiai. Skolinimosi politika trumparegiška, o tokio kurso laikytis pavojinga.

Italija ieško būdų ekonominei krizei įveikti. Pasiūlymų būta įvairių: nuo pasitraukimo iš euro zonos iki valiutos devalvavimo. Prieštaringai vertinama priemone tapo griežtas taupymas, daugelyje šalių sukėlęs didelius protestus ir nepasitenkinimo bangas. Bandyta siekti lankstumo darbo rinkoje, tačiau stigo aiškaus reformų suvokimo. Atrodė, kad jo nestokoja charizmatiškasis Matteo Renzi, bet jis daugiau garsėja žodžiais nei darbais. Neaišku, ar ambicingasis politikas supranta Italijos problemų prigimtį. Ir M. Renzi nėra toks vienintelis. Europos politinis elitas nuo Briuselio iki Paryžiaus ar Berlyno vis dar tiki, kad didžiausia bėda – finansų ir pasitikėjimo krizė. Apie konkurencingumo praradimą nediskutuojama, nes tik kalbomis šio iššūkio neįveiksi.

Pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras