Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Euras, atlyginimai ir kitos baimės (1)

Viktoras Denisenko
2014 09 01

Lietuvos laukia svarbūs finansinės sferos pokyčiai. Jau greičiau nei po pusmečio nacionalinę valiutą litą turėtų pakeisti bendra europinė valiuta – euras. Taip mūsų šalis dar labiau integruosis į finansinę susivienijusios Europos sistemą. Tačiau kaip ir su bet kokiais didesniais pokyčiais, taip ir su šiuo įvykiu yra susiję ir nemažai baimių.

Lietuvos reakciją į artėjantį euro įvedimą galima susieti tiek su finansiniais, tiek su psichologiniais aspektais. Pradėkime nuo pastarųjų.

Tenka priminti, kad Lietuva paskutinė iš Baltijos šalių įsiveda eurą. Latvija tai padarė pernai, o tikra pirmūne šioje srityje tapo Estija: ji pakeitė nacionalinę valiutą bendra europine nuo 2011 metų sausio 1 dienos.

Čia tenka prisiminti, kad Lietuva turėjo galimybę tapti pirmąja euro zonos valstybe tarp trijų Baltijos šalių. Pritrūko tik vieno žingsnelio, kad euras būtų įvestas Lietuvoje nuo 2007 metų sausio 1 dienos. Tikriausiai daugelis dar prisimena, kad nesėkmės priežastimi tapo tai, jog 2006 metais, kai buvo svarstoma, leisti ar ne Lietuvai įsivesti eurą nuo 2007 metų, mūsų šalies infliacija 0,1 proc. viršijo maksimalų Mastrichto sutarties kriterijais nustatytą.

2006 metais tai buvo aiški nesėkmė, tačiau šiandien joje galima atrasti ir teigiamų bruožų. Vos po kelerių metų prasidėjo globali finansinė krizė, kuri stipriai smogė ir Europos Sąjungai. Krizėje atsidūrė ir vadinamoji euro zona – pirmiausia dėl jai priklausančių Pietų Europos valstybių negebėjimo susitvarkyti su savo finansinėmis problemomis ir menko supratimo, kas yra finansinė drausmė.

Galima prisiminti, kad globalios krizės metais buvo nemažai kalbama apie pavojų, iškilusį Europos valiutai. Daug kartų buvo pranašautas euro zonos žlugimas, kai kurių valstybių išstojimas iš jos, o gal ir priverstinis išmetimas (toks likimas buvo pranašautas Graikijai). Tačiau niūrios prognozės neišsipildė ir šiandien jau yra kiek primirštos.

Be tiesioginės finansinės, euras turi ir stiprią simbolinę reikšmę, kurios nesugebėjo sugadinti net sunkus krizės laikotarpis. Euras yra šalies finansinių laimėjimų pripažinimas, įrodymas, kad valstybė sugebėjo įgyvendinti griežtus reikalavimu ir yra pasirengusi prisijungti prie „elitinio klubo“ (neatsitiktinai 2006 metais Lietuvai nebuvo atleistas 0,1 proc. didesnis infliacijos rodiklis).

Kalbant apie tai, kodėl nereikėtų pernelyg sielotis, kad Lietuva paskutinė iš Baltijos šalių įsiveda eurą, verta paminėti, kad būti pirmam nors ir yra garbingas, tačiau dažniausiai sunkus iššūkis. Estija ir Latvija mus aplenkė, tačiau jų pavyzdys parodė, kad euro įvedimas tikrai neatneša katastrofiškų pasekmių, kuriomis mėgsta gąsdinti sąmokslo teorijų mėgėjai ir pigų populizmą praktikuojantys politikai. Manau, kad dėl sėkmingos mūsų artimiausių kaimynų patirties Lietuvai bus psichologiškai lengviau priimti eurą, jo įvedimą nelydi tiek baimių, kiek galėtų kilti kitokioje situacijoje. Tačiau visiškai atsikratyti jų vis dėlto neįmanoma.

Suprantama, didžiausios baimės, susijusios su euru įvedimu, liečia tokius kasdienius, bet žmonėms labai svarbius dalykus kaip kainos ir atlyginimai.

Valdžios atstovai aktyviai ramina visuomenę, teigdami, kad didesnio kainų šuolio laukti neverta. Dar šių metų pavasarį Briuselyje susitikęs su žurnalistais iš Lietuvos už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta tikino, kad euro įvedimas nedaro pastebimo poveikio kainoms. Jo teigimu, atsižvelgiant į visų eurą įsivedusių šalių patirtį, apskaičiuojama, jog vienkartinis euro įvedimo poveikis kainoms neviršija 0,2–0,3 procento. „Nemanau, kad Lietuva yra kuo nors išskirtinė, kad šis poveikis būtų kitoks“, – kalbėjo A. Šemeta.

Tačiau išlieka atlyginimų klausimas, juolab kad Lietuvos žmonių uždarbis yra ne pats didžiausias Europoje. Čia galima pažiūrėti į statistiką ir ji tikrai nelabai džiugina (taip pat leidžia paaiškinti, kodėl į finansinius reikalus Lietuvos žmonės reaguoja skausmingiausiai).

Pagal šių metų duomenis, Lietuva yra tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose nustatyta mažiausia minimali alga. Mažesnę minimalią algą gauna tik Rumunijos ir Bulgarijos gyventojai. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia ir kaimynės – tiek Latvija, tiek Estija. Tiesa, lenkia nedaug. Eurostato duomenimis, minimali alga Lietuvoje tesiekia 289,62 euro, o Latvijoje – 320 eurų, Estijoje – 355 eurus.

Kiti, ne už minimalią algą dirbantys Lietuvos gyventojai irgi negali džiaugtis didelėmis mėnesinėmis įplaukomis. Vidutinio uždarbio Europoje žemėlapis gana aiškiai parodo pasiskirstymą tarp įvairių valstybių (uždarbis žemėlapyje pateikiamas JAV doleriais). Čia galima pamatyti bendrą skirtumą, kuris išlieka tarp Vakarų ir Rytų Europos, nors nemaža dalis Rytų Europos šalių ir sėkmingai integravosi į Europos Sąjungą. Statistiniai duomenys rodo, kad net krizės stipriai paveiktose Pietų Europos valstybėse atlyginimai yra daug didesni nei Baltijos šalyse ar gana pavyzdingai su krize susitvarkiusioje Lenkijoje.

Mūsų šalies atsilikimą rodo ir kiti duomenys. Pagal Eurostato informaciją, vidutinė darbo valandos kaina Lietuvoje tesiekia 6,2 euro (panašiai kaip Latvijoje – 6,3 euro ir mažiau nei Estijoje – 9 eurai). Lyginant su Europos vidurkiu matyti, kad Lietuvoje darbo valanda kainuoja beveik keturis kartus mažiau nei vidutiniškai susivienijusioje Europoje.

Suprantama, kad esant tokiam bendram fonui sunku išlikti optimistu. Be to, tokia situacija nuspėjamai atveria kelią įvairaus pobūdžio apokaliptinėms nuotaikoms, o euras tampa priemone produkuoti naujas finansines baimes.

Tačiau euras Lietuvai greičiau yra galimybė nei pavojus. Euro Lietuvoje įvedimui skirtame tinklalapyje pateikiami tokie teigiami to aspektai (minimi čia apibendrintai):

· euro įvedimas padės Lietuvai plėsti prekybos ir finansinius ryšius;

· keliaujant į kitas euro zonos šalis Lietuvos gyventojai išvengs pinigų keitimo išlaidų;

· dalyvavimas euro zonoje užtikrins kainų stabilumą (mažą infliaciją);

· euras skatina didesnę konkurenciją bendroje ES rinkoje, todėl vartotojai galės pigiau įsigyti įvairių prekių ir paslaugų;

· mažesnės palūkanos skolinantis;

· valstybė privalės laikytis ES nustatytos finansinės drausmės.

Tai yra objektyvūs euro įvedimo naudos požymiai. Galima kritikuoti, kad jie galbūt gana abstraktūs, tačiau reikia suprasti, jog euro įvedimas savaime nėra panacėja nuo finansinių bėdų, bet, kita vertus, tai yra neabejotinas Lietuvos žingsnis į priekį. Tokių reikšmingų geopolitinių žingsnių mūsų šalis, ko gero, nėra dariusi nuo pat įstojimo į ES ir NATO 2004 metais. Atsižvelgiant į besitęsiančius globalizacijos procesus, euro įvedimas yra teigiamas pasirinkimas, kurio nereikėtų baimintis.

Belieka tikėtis, kad euras taps dar vienu stimulu, leisiančiu Lietuvai gerinti savo finansinę ir ekonominę padėtį (atsižvelgiant į pateiktus statistinius duomenis, galima teigti, kad šiandien ji nėra patenkinama). Norėtųsi tikėtis, kad po kelerių metų šia tema galėsime kalbėti kur kas optimistiškiau, o visos baimės, susijusios su euro įvedimu, bus jau pamirštos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras