Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Infliacija euro zonoje toliau mažėja

2014 09 03

Rugpjūtį infliacija euro zonoje nukrito iki 0,3 proc., o tai dar kartą priminė blokui apie defliacijos grėsmes. Infliacijos rodiklis itin svarbus būsimai Europos centrinio banko (ECB) politikai, o dabar jis yra daug žemiau tikslinės ECB ribos (apie 2 proc.). Liepą infliacija buvo truputį didesnė ir siekė 0,4 proc. Prieš metus ji dar sudarė 1,3 proc. 

Vangi euro zonos ūkio plėtra kelia nerimą, o duomenys iš bloko nedžiugina. Mažėja maisto ir energijos kainos. Šią informaciją pateikia Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Ji taip pat pranešė, kad liepą nedarbo lygis euro zonoje nepakito ir siekė 11,5 proc. Taigi jis išlieka gana aukštas, ypač tai aktualu tokioms valstybėms kaip Ispanija, Graikija ir Italija. Vis daugiau nerimo Europai kelia Prancūzijos situacija. Šalį supurtė politinė krizė, ekonomikos augimas sąstingyje, nedarbas didžiulis. Prancūzijai reikalingos esminės reformos.

Naujausi duomenys rodo, kad euro zonai gresia defliacija, kai dėl mažėjančių kainų verslas ir vartotojai atideda svarbius pirkinius, tikėdamiesi juos įsigyti dar pigiau. Palūkanų normos jau sumažintos iki rekordinių žemumų, bet ECB reikės veikti toliau, siekiant užtikrinti kainų stabilumą ir skatinti ekonominį aktyvumą. Tenka pripažinti, kad euro zonos ūkio atsigavimas yra lėtesnis, negu tikėjosi ECB.

Dabar infliacijos euro zonoje klausimas kelia vis daugiau diskusijų. Daug dėmesio skiriama krizės Rytų Ukrainoje padariniams, kurie neišvengiamai atsiliepia blokui. Geopolitiniai neramumai kenkia ir taip trapiam euro zonos ekonomikos atsigavimui. Infliacijos rodikliai prasti ir jie turėtų skatinti ECB ryžtingai ir apgalvotai veikti formuojant savo politiką ir strategiją. Be to, sunkiai sprendžiamas ir nedarbo euro zonoje klausimas, darbo rinkos ir užimtumo problemos. Jos paveikia daugelio paprastų žmonių gyvenimus. Europa vis dar prisimena protestų prieš griežtas taupymo priemones bangas.

Pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. „EU business“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė. 


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras