Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kol kas „apie nulį“. Kas toliau? (6)

Komentarai:

Vyteniui, 2014 09 20 14:42
Dirbu su rusais Kaliningrade.
Jie dirba ilgiau, sunkiau ir atsakingiau nei musu firmos Lietuvos filialo darbuotojai.
Tad 2013 prekybos Lietuvoje ir Kaliningrade rezultatai buvo lygus, nors Lietuvoje dirba 8 kartus daugiau darbuotoju nei Kaliningrado filiale.
Jei as su rusu susitariu kad jis padarys kazka, as jam neprimenu to, jis pats po 1-2 dienu man pasako rezultatus. Lietuviui reikia priminti, teisinasi uzimtumu, nors rusas uzimtas vidutiniskai daugiau.

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2014 09 12 16:02
VIDMANTAS TO VYCKA
1.GERAS KLAUSYMAS
ANGLIES ZEMEJE UZTEKS 300 METU
NAFTOS-80 METU
DUJU-50 METU

PAGAUNI MINTI DEL UKRAINOS

2.RUSIJA JEI NEIESKOS ALTERNATYVOS KOSMOSE PO 300 METU VISKAS

JAV JEI SUSITVARKIS SU AMERU SURYS SU AUKSU
IR NUSTOS DURNIUOTI 50 METUKU

JEI PASIGLEMZ UKRAINOS ANGLI,RUSIJOS NAFTA,DUJAS
JAV GALAS ATEIS PO 300 METU KAIP RUSIJAI

TAI BE AUKSTU FRAZIU ISVEDZIOJIMAI

JAV BALTA RASE SUNAIKINO PER 100 METU NUO ESAMU 30% IKI 15% TAI YRA 50%

JEI GYVOS JAV 300 METU BALTOS RASES NEBUS
ISVADAS DARYKITE PATYS
NEBUS RUSU,ANGLU,PRANCUZU,VOKIECIU IR T.T

to Vycka, 2014 09 11 10:55
Tai kad ne Rusija turi, o tolimieji rytai - Sibiras ;) Klausimas kiek dar laiko Sibiras maitins "rusus" ;)

VBIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2014 09 10 23:44
1.KAS ISGYVENO LENINGRADO BLOKADA
TIEMS TOS SANKCIJOS SVELNIAI TARIANT PO BARABANU

2.RUSIJA TURI ZMES,MISKU,GERIAMO VANDRENS SALTINIU
DEI KURIUO KILS GREIT KARAS,VISKO TURI,KA NEPASAKYSI APIE JAV IR VAKARUS

3.EKONOMIKOJE VERSLININKAS BE RINKOS NE VERSLININKAS BANKROTAS,VAKARAI IR JAV SAVANORISKAI ATSISAKO RUSIJOS RINKOS,RUSIJA APSEIS I BE JU SUTELKS VIDINIUS REZERVUS IR NEPRIKLAUSYS NUO ATEJUNU

Reideris to Vytenis, 2014 09 10 22:35
Tai,kad is esmes rusai jau patys pjauna saka ant kurios sedi...Tas pats sumažintas duju tiekimas Lenkijai{del reversinio duju tiekimo Ukrainai},reiškia mažesnes pajamas,tuoj ta pati teks daryt ir su Slovakijai ir Vengrija..:}}

Vytenis, 2014 09 10 22:05
Rusijos gerovė amžinai priklausys tik nuo pasaulinių naftos, dujų, spalvotųjų metalų kainų. Rusijoje, kitaip nei Vakaruose, gerovė nėra grindžiama gyventojų darbštumu. Bendravau su daugeliu rusų. Daugumos jų požiūris į darbą yra stebinantis. Rusų darbo filosofija yra grindžiama maždaug taip: "Aš negyvensiu amžinai. Dėl to nėra prasmės dirbti. Reikia daugiau dėmesio skirti sau ir savo šeimai". Rusai darbą suvokia tik kaip priemonę pinigų generavimui. Rusijoje tikrai niekad nesusiklostys tokios tradicijos kaip JAV, kur protestantų bendruomenėse darbas jau pats savaime yra laikomas vertybe. Rusai tikrai negyvens kaip tarkim kinai Honkonge, kur žmonės savanoriškai dirba viršvalandžius, vardan darbinių interesų nakvoja biuruose ir t.t. Darome išvadą: vienintelis rusų ginkluotųjų pajėgų finansavimo šaltinis yra pajamos, gautos pardavus naftą, dujas, metalus. Tai yra Rusijos silpnybė, kuria reikėtų pasinaudoti.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras