Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Kalnų Karabachas – naujas Rusijos „taikos“ projektas? (18)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 09 12

Rugpjūčio pradžioje politikos ekspertų akys, be karinio konflikto rytų Ukrainoje, krypo ir į Kalnų Karabachą – čia vyko kruviniausi susirėmimai nuo 1994-aisiais paskelbtų paliaubų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Nors abi pusės praneša apie skirtingą nukautųjų skaičių, tarptautinės žiniasklaidos duomenimis, rugpjūčio 9 dieną bendras aukų skaičius viršijo 20.Tad nenuostabu, kad Kremlius čia įžvelgė patogią progą įtvirtinti savo pozicijas Pietų Kaukazo regione ir kiek pastiprinti Vladimiro Putino, kaip taikdario, pozicijas prieš Vakarų oponentus. Rugpjūčio 9–10 dienomis Sočyje V. Putinas atskirai susitiko su Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentais ir surengė bendrą trišalį susitikimą, kuriame nedalyvavo nė vienas kitas ESBO Minsko grupės (1992 metais ESBO sudaryta komisija iš Prancūzijos, Rusijos ir JAV atstovų, siekianti išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą) atstovas. Pažvelkime, ar Rusija įtikinamai vaidino prisiimtą taikdarės vaidmenį.

Baku: susirėmimus išprovokavo Rusija

Azerbaidžano pusė yra įsitikinusi, kad susirėmimai Kalnų Karabache buvo išprovokuoti Rusijos. Pasak tarptautinių santykių eksperto ir buvusio prezidento Heidaro Alijevo patarėjo Vafo Guluzadės, cituojamo eurasianet.org, rugpjūčio krizė Kalnų Karabache buvo tiesiogiai susijusi su keblia Rusijos padėtimi dėl pralaiminčių prorusiškų sukilėlių pajėgų Ukrainoje ir dėl besikandžiojančių Vakarų sankcijų, taikomų Rusijai. Pasak jo, Putinas pasinaudojo Armėnija, kad sukeltų įtampą Karabache ir turėtų galimybę įsikišti ir taip sustiprinti savo, kaip įtakingo valstybės vadovo ir taikdario, poziciją. Esą Sočio susitikime Rusijos prezidentas norėjo pademonstruoti, kad jo vadovaujama šalis vis dar turi lemiamą vaidmenį Pietų Kaukaze.

Kitas analitikas, „East-West“ idėjų kalvės (angl. think tank) vadovas Arastunas Orujlu, mano, kad Rusija taip bando prisivilioti Azerbaidžaną į savo Muitų Sąjungą – įtampa fronto linijoje, Azerbaidžano kareivių žūtis ir Sočio susitikimas yra sudėtinės vieno scenarijaus dalys. Šį argumentą sustiprina ir tai, kad susitikime daug dėmesio buvo skirta Muitų sąjungai ir Rusijos bendradarbiavimui tiek su Armėnija, tiek su Azerbaidžanu.

Armėnijos ekspertas: Rusija situaciją tik išnaudojo

O Jerevane esančio Regioninių studijų centro (RSC) direktorius, tarptautinių santykių ekspertas Ričardas Giragosjanas interviu „Geopolitikai“ teigė, kad nėra jokių įkalčių, įrodančių, jog Rusija buvo už rugpjūčio pradžioje įkaitusios Kalnų Karabacho fronto linijos. Pasak jo, Rusija tiesiog išnaudojo susidariusią situaciją, kad galėtų atkurti savo vienašališkas diplomatines iniciatyvas šiame regione ir veikti už Minsko grupės ribų. R. Giragosjanas perspėjo, kad tai gali tapti pretekstu Rusijai į Kalnų Karabachą įvesti savo taikos palaikymo pajėgas. Esą lyginant Kalnų Karabachą su kitais karštais Pietų Kaukazo židiniais – Abchazija ir Pietų Osetija – matyti, kad jose Rusija turi daug daugiau įtakos dėl čia esančių Rusijos karinių pajėgų ir dalijamų Rusijos pasų.

Rusijos taikdariai Kalnų Karabacho nepasieks

Bet ar Kalnų Karabachas gali tapti kita Rusijos karinių „taikos palaikymo“ pajėgų dislokavimo vieta? R. Giragosjanas įsitikinęs, kad ne. „Birželio mėnesį buvau viename NATO renginyje Baku, ir galiu pasakyti, kad Jerevanas, Baku ir Stepanakertas šimtu procentų tarpusavyje sutinka dėl vieno dalyko – kad Rusijos taikos palaikymo pajėgoms reikia tarti „ne“, – teigė RSC direktorius. Anot pašnekovo, Azerbaidžanui Rusijos pajėgų įvedimas reikštų įšaldytą konfliktą, o nei Armėnija, nei Kalnų Karabachas nemato jokių priežasčių įsileisti svetimos kariuomenės į savo kontroliuojamą teritoriją.

R. Giragosjano nuomone, vienintelė situacija, kuri leistų Rusijai įvesti savo pajėgas į Kalnų Karabachą, būtų atsinaujinęs karas šiame regione. Jo teigimu, nors Kremlius šiuo metu visiškai pamiršo šaltą apskaičiuotą logiką ir tarp V. Putiną supančių asmenų yra pasiryžusių ne tik aprūpinti abi puses ginklais, bet ir imtis konkretesnių veiksmų, to bent jau kol kas neįvyks. Esą net ir Rusijai būtų be galo sunku permesti daug pajėgų į Kalnų Karabachą – Rusijos bazės, esančios prie Giumri, pajėgumų tam neužtektų, o Gruzijos oro erdvė šiai šaliai yra uždaryta.

Rusija labiau trukdo, nei padeda

Nors Rusijos taikos palaikymo pajėgų Kalnų Karabache ir nėra, ši šalis su mielu noru ėmėsi pagrindinio taikdario vaidmens. Akivaizdu, kad trišalis Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos prezidentų susitikimas Sočyje turėjo pademonstruoti Rusijos galią ir įtaką Pietų Kaukaze. „Rusija, Azerbaidžanas ir Armėnija sutarė, kad atsinaujinęs smurtas Kalnų Karabache turi būti išspręstas taikiu būdu“, – po minėto susitikimo teigė Kremliui lojalaus TV kanalo „Russia Today“ apžvalgininkai.

Nors sunku atmesti Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano ir Azerbaidžano prezidento Ilhalmo Alijevo susitikimą kaip visiškai nereikšmingą – juk bet koks susitikimas yra geriau nei jokio, tačiau, pasak R. Giragosjano, Rusija gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. „Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas po šio susitikimo pranešė, kad ateityje tokio pobūdžio susitikimų bus rengiama dar – vien tik su Putinu, be jokių kitų Minsko grupės atstovų. Tai sukėlė Minsko grupės reakciją ir tam, kad jų pastangos įgautų didesnį pagreitį, rugsėjo pradžioje Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, rengiamas I. Alijevo ir S. Sargsiano susitikimas. Taigi, šioje vietoje matome konkurenciją“, – aiškino R. Giragosjanas. O konkurencija trapiose taikos derybose produktyvumo ir konstruktyvumo neprideda.

Taigi, nors situacija Kalnų Karabache po Sočio susitikimo ir aprimo, vargu ar V. Putinui galima būtų prisegti taikos balandžio emblemą. Taip pat bent jau kol kas galima būti ramiems dėl Krymo scenarijaus pasikartojimo: kol nė viena iš trijų pusių nenori Rusijos taikos palaikymo batalionų Kalnų Karabache, tol jų ten nebus.

Parengta remiantis azernews.az, rt.com, eurasia.net, rferl.org informacija.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 18)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras