Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Didėjanti Rusijos konfrontacija su NATO paverčia Baltarusiją realiu kariniu placdarmu prieš Europą (1)

Glebas Judinas, Беларуская праўда
2014 09 23

NATO infrastruktūros atsiradimas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse sustiprins Putino siekį galutinai paversti Baltarusiją strateginės paskirties raketų dislokavimo placdarmu.

Ekspertai gana prieštaringai vertina NATO vadovų susitikimą, įvykusį rugsėjo 4–5 dienomis Velse. Susitikimo rezultatus laikraščiui „Baltarusijos tiesa" (Беларуская праўдa) komentuoja politikos apžvalgininkas Romanas Jakovlevskis

Kokie svarbiausi NATO vadovų susitikimo Velse rezultatai? NATO valstybės liausis mažinusios savo karines išlaidas ir per kelerius metus bandys pasiekti 2 BVP proc. lygį. Tačiau iš vadovų susitikimo laukta daug daugiau...

Šio susitikimo rezultatai vertinami nevienareikšmiškai. Daugelis Putino politikos priešininkų tikėjosi daugiau. Pavyzdžiui, nuspręsta sukurti NATO greitojo reagavimo pajėgas, bet apribota jų dislokacija. Jos nebus išdėstytos tiesiogiai su Rusija besiribojančiose šalyse, tačiau per kelias dienas gali atsirasti bet kurioje pasaulio dalyje.

Vadovų susitikimo rezultatu galime laikyti ir NATO sprendimą ne tik atnaujinti savo gynybos doktriną, bet ir tai, kad bus atnaujinama analogiška Rusijos doktrina. Kremlius ilgai nesiėmė nagrinėti savo tikėtino priešininko, kuriuo, ekspertų nuomone, jau tampa ir konkrečios Aljanso valstybės, perspektyvų. Ir greičiausiai tarp tokių priešininkų bus Ukraina bei grupė šalių, kurios vadovų susitikime įgijo specialiojo NATO partnerio ir svarbaus sąjungininko statusą. Tokiomis šalimis tapo Švedija, Suomija, Australija ir Jordanija. Kiek žinoma, Kijevas sieks tokį statusą įgyti iki metų pabaigos.

O dėl NATO valstybių įsipareigojimų 2 procentus BVP lėšų skirti gynybos išlaidoms, tai Rusijos priimti tokių išlaidų didinimo tempai NATO šalims tiesiog neleidžia užmiršti savo įsipareigojimų. Tokios tad nuotaikos dominavo vadovų susitikime. Tarp kitko, Kremliaus generalitetas beveik atvirai grasina savo naujojoje karinėje doktrinoje užfiksuoti galimybę smogti prevencinį branduolinį smūgį.

Vadovų susitikimas buvo sukviestas tam, kad karingą Rusiją būtų galima „pastatyti į vietą“. Ar tai Šiaurės Atlanto aljansui pavyko? 

Tikrai, vadovų susitikimo dalyviai bandė perprasti po Krymo aneksijos atsiradusias naujas grėsmes ir parengti konkrečias atsakomąsias priemones užsispyrusiam Kremliui sutramdyti. Rusijos agresija prieš Ukrainą viską pakeitė. Tačiau būtų klaida laukti, kad viskas išsispręs taip paprastai, per vieną svarbų saugumo sistemos, kuri, deja, jau nuslinko į praeitį, gynėjų susitikimą. Viskas dar ateityje...

Svarbiausias vadovų susitikimo rezultatas – NATO nieko nenuveikė: Baltijos valstybėse ir rytų Lenkijoje nesukūrė nuolatinių bazių, kurios galėtų atlikti užtveriančių minų, galinčių patikimai sulaikyti Rusiją, vaidmenį. Kodėl? 

Kaip pažymi ekspertai, imtis ryžtingesnių žingsnių – peržiūrėti Rusijos ir NATO santykių pagrindų aktą, sukurti nuolatines bazes, nukreipti priešraketinės gynybos sistemą prieš Rusiją – NATO taip ir nesiryžo. Sėkme Ukrainai tapo sprendimas dėl politinės ir finansinės paramos iš NATO pusės. Ir dėl neletalinio poveikio priemonių, įskaitant ir didelio tikslumo ginklus, tiekimo dvišalių susitarimų pagrindu.

Tačiau Rusijos agresiją patyrusi Ukraina prašo ne tik karinės įrangos ir neletalinio poveikio ginklų, bet ir letalinio poveikio ginklų. Kaip paaiškėjo vadovų susitikime, tarp Aljanso valstybių yra ir tokių, kurios prisibijo dar labiau provokuoti Rusiją. O Maskvoje ėmė vis labiau akcentuoti tai, kad demonstratyvus JAV prezidento apsilankymas Taline ir NATO infrastruktūros elementų dislokavimas pradedant nuo Estijos yra susijęs su grėsme gimtajam Putino Peterburgui. Ir tokios grėsmės turi telkti tautą, o ne riboti jos politikus.

NATO blokas atsisakė teikti karinę techninę paramą Ukrainai. Tačiau atskiros šalys narės yra pasirengusios tiekti Kijevui didelio tikslumo ginklus. Ukrainos prezidento padėjėjas Jurijus Lucenka įvardijo penkias šalis – JAV, Prancūzija, Italija, Lenkija ir Norvegija, kurios sutiko tiekti Ukrainai ginkluotę. Tačiau Norvegija jau suspėjo atsisakyti ginklų tiekėjos vaidmens.

Kažkodėl kai kurios iš tų šalių šiuo klausimu kol kas tyli. O Norvegijos paneigimas gali rodyti, kad Lucenkos informacija reikalauja patikslinimo ir aiškesnio patvirtinimo. Taip pat ir dėl tariamo pasirengimo tiekti Kijevui didelio tikslumo ginkluotę.

Ar NATO yra pasirengusi suteikti realią pagalbą Ukrainai kare su Rusija, ar gal visa pagalba apsiribos garsiais politiniais pareiškimais?

Vadovų susitikime išrinktas naujas NATO generalinis sekretorius. Manau, kad pagal jo pareiškimus didžia dalimi bus galima spręsti apie realią NATO pagalbą Ukrainai.

„The Washington Post“ apžvalgininkas pabrėžė, kad vadovų susitikime Velse Obama tarsi specialiai rodė savo abejingumą Ukrainai... 

Aš pažymėčiau ne tik šio amerikiečių apžvalgininko, bet ir Baltarusijos prezidento, kuris dėl Ukrainos bėdų apkaltino „dėdę Semą“, nuomonę. O juk apie tai nuolat kalba ir Kremliaus geostrategai. Taigi plačiai reklamuojama Minsko „ypatinga nuomonė“ Ukrainos tema visai tokia nėra.

NATO blokas faktiškai apsupo Baltarusiją iš trijų pusių, jeigu turėtume omenyje ir Ukrainos siekį tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare. Kokios bus NATO vadovų susitikimo pasekmės Baltarusijai?

NATO ir Rusijos karinių doktrinų pakeitimai, be abejo, turės atsiliepti ir tokiai strateginei Rusijos sąjungininkei kaip Baltarusija. O Ukrainos siekis tapti NATO nare greičiausiai apsiribos jos kaip specialios strateginės partnerės, kokiomis tapo Švedija ir Suomija, statusu. Tačiau ir tai taps pakankamu pretekstu naujų Rusijos karinių bazių atsiradimui Baltarusijos teritorijoje. O galbūt ir rimtų strateginės paskirties raketų paleidimo aikštelių atsiradimui.

Originalus tekstas: Беларуская праўда

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras