Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Investicijos – Europos atsigavimo raktas (1)

2014 09 24

Kaip rodo liepos mėnesio ataskaita, Europos Komisijai itin svarbi ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda. Su ja susijusi lygybė daugelyje sferų. Šioje srityje bus bandoma telkti investicijas, nors pripažįstama, kad ekonominės sąlygos Europoje gana sudėtingos, sunku tiek pritraukti investicijų, tiek atgaivinti ekonomikos augimą, tiek padėti verslui.

Europos Sąjungos (ES) sanglaudos strategija yra patraukli. Dabar daugiau dėmesio skiriama ne investicijoms į infrastruktūrą (dažniausiai transportą), o žmogiškajam kapitalui, užimtumui, informacinėms technologijoms, aplinkos apsaugai ir efektyviam valdymui. Investicijos reikalingos tam, kad sustiprėtų ūkio plėtra, gerėtų užimtumo situacija, o pozityvūs ekonomikos atsigavimo scenarijai pasitvirtintų. Šiame kontekste svarbus kainų stabilumas ir fiskaliniai bei struktūriniai aspektai.

Infliacija dabar yra daug mažesnė, nei Europos centrinio banko (ECB) nustatytas 2 proc. metinis tikslas. Euro zonai į nugarą alsuoja defliacija. Kyla daug konkurencingumo problemų, o svarbiuose sektoriuose atsiranda silpnėjimo ženklų. Euro zonos šalių narių ekonomikoms būtinos sudėtingos reformos. Nukenčia pensijų ir socialinio saugumo sistemos. Ūkio plėtra palengvintų žmonių naštą, bet ekonomikos augimas bloke trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu susidurs su rimtais iššūkiais. Defliacija – vienas iš jų.

Europoje skausmingai jaučiami 2008 metais prasidėjusios visuotinės krizės padariniai. Kad būtų atkurtas ūkio augimas, reikalingi struktūriniai pokyčiai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose plėtrą skatina pamatuota ekonominė politika ir didelis dėmesys darbo rinkai, užimtumui ir naujų darbo vietų kūrimui. Ispanija taip pat įgyvendina aktualias darbo rinkos reformas. Ir ES metas investuoti į žmogiškąjį kapitalą, bet nepamiršti inovacijų. Dabar Europa turi progą atsikratyti naštos, tik kyla klausimas, ar ji įstengs pasinaudoti šia galimybe.

Pagal 2014 m. rugsėjo 19 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras