Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Lenkija tvirtai žengia konservatyvaus populizmo link

Valentinas Mitė
2007 04 20

Kai kurios Lenkijos politikų nuostatos bei sprendimai dabartinės Europos kontekste atrodo lyg būtų atėję iš kitos epochos ar kultūros.

Be abejonės, Lenkija yra viena iš labiausiai krikščioniškų valstybių Europoje, tačiau Lenkijos katalikiškumas pradeda įgyti egzaltuoto fundamentalizmo bruožų, kurie mažai ką bendro turi su senomis liberaliomis pačios Lenkijos tradicijomis bei su pačiu tikėjimu.

Pradėkime nuo labiausiai pribloškiamų pavyzdžių. Pernai grupė valdančiosios koalicijos deputatų ragino Lenkijos parlamentą melstis ir prašyti Dievo lietaus. Kita Seimo deputatų grupė pasiūlė parlamentui paskelbti Jėzų Kristų Lenkijos karaliumi, bet siūlymas susilaukė stipraus Lenkijos vyskupų nepritarimo.

Šiais metais Lenkijos parlamentas užsimojo dar labiau sugriežtinti ir taip griežtus abortų įstatymus, bet siūlymas kol kas nesusilaukė daugumos pritarimo. Lenkijos abortų įstatymai yra griežčiausi Europos Sąjungoje, išskyrus Maltą, kur abortai draudžiami iš viso.

Lenkijos valdančioji koalicija taip pat pakilo į kovą su homoseksualizmu. Lenkijos švietimo ministras Romanas Giertychas informavo, jog rengiamas įstatymo projektas, uždrausiantis svarstyti homoseksualizmo problemas mokyklose. Siūloma mokytojams, kurie nesilaikys įstatymo, skirti pinigines bausmes, atleisti iš darbo arba sodinti į kalėjimą.

Homoseksualai Varšuvoje protestavo prieš tai, ką jie laiko diskriminavimu. Valdančiosios koalicijos rėmėjai juos apmėtė akmenimis bei tuščiais buteliais, skanduodami: „Eutanazija gėjams, koncentracijos stovyklos lesbietėms“.

Kai kuriuos Lenkijos miestelius vietos aktyvistai paskelbė miestais be pornografijos, o spaudiniai, vaizduojantys nuogą kūną, buvo pašalinti iš kioskų bei knygynų.

Galbūt tai vien mažumos iniciatyvos, bet jas remiantys politikai yra valdžioje. Beje, tokios iniciatyvos labiau primena musulmonų fundamentalistų, o ne Vidurio Europos gyventojų nuostatas.

Paskutinis, ko gero, didžiausią sumaištį šalyje sukelsiąs vyriausybės sprendimas yra naujasis liustracijos įstatymas. Lenkai, užimantys valstybines pareigas, ir net tie, kurie dirba žurnalistais privačiuose laikraščiuose, turės prisipažinti bendradarbiavę su komunistinių laikų saugumu. Tokiam radikaliam ir labai pavėluotam žingsniui nepritaria daug buvusių Lenkijos disidentų, tarp jų ir vienas pačių garsiausių – Adamas Michnikas. Jo nuomone, dabartinės Lenkijos vadovų veiksmai primena Busho konservatyvios retorikos bei Putino politinės praktikos samplaiką.

Beje, Lenkija dėl savo politikos jau turi nemalonumų Europos Sąjungoje. Kovo pabaigoje Europos žmogaus teisių teismas skyrė Lenkijai 25 tūkst. eurų baudą už tai, jog gydytojai atsisakė moteriai daryti abortą, nors ir buvo aišku, kad gimdymas gresia jos sveikatai.

Lenkija nėra vienintelė. Populizmas būdingas daugeliui buvusių socialistinių valstybių. Štai Čekijos prezidentas Vaclovas Klausas tvirtina, kad klimato atšilimas yra tik mitas, o Vengrijos vadovai neslepia, jog meluoja rinkėjams. Lenkijos populizmas ypatingas tik tuo, kad rengiasi religiniais rūbais.

lrt.lt, bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (191)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras