Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Atėjo Putinas visiems laikams... (3)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 04 20

Artėjant Rusijos Dūmos, o juo labiau ir prezidento rinkimams, atskiros šios šalies politinės jėgos ir akademinių sluoksnių atstovai, stengdamiesi neužgauti nė vieno iš Kremliaus klanų, bando svarstyti, kas gi perims valstybės vairą iš dabartinio vadovo Vladimiro Putino. Tačiau tokių svarstymų fone, kai aptariami bent keli galimi favoritai, pasigirsta ir kitokių siūlymų, kurie, atsižvelgiant į esamojo laiko politinę Rusijos panoramą, neatrodo tokie jau absurdiški.

Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas iškėlė mintį, kad dabartinio šalies prezidento kadenciją verta pratęsti. Galima pabrėžti, kad ši iniciatyva buvo paremta ne asmeniniais S. Mironovo motyvais, bet sustiprinta regioniniu užnugariu. „Turiu informaciją iš devynių regionų, kad ten priimti palankūs sprendimai“, - teigė jis, pridurdamas, kad trys Rusijos Federacijos regionai visiškai palaikė tokią idėja, o dar šeši jai pritarė kol kas neatsiųsdami oficialaus patvirtinimo. S. Mironovas dar pridūrė: „svarbiausia vienas dalykas – kol kas aš negavau nė vieno neigiamo atsakymo.“ Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas taip pat pasitelkė ir sociologinius duomenis, pagal kuriuos net 69 proc. rusų palaiko iniciatyvą keisti Konstituciją, o tuomet V. Putiną, ko gero, jau būtų galima inauguruoti Rusijos valdovu iki gyvos galvos.

Regioninė širma tokiam S. Mironovo, kuris eina anaiptol ne pačias įtakingiausias valstybines pareigas, pareiškimui buvo pasitelkta ne be reikalo. Kovo mėnesį 14-oje Rusijos regionų vyko savivaldos rinkimai, kuriuose, žinoma, dominuojančias pozicijas užsitikrino valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija.

O tai, kad tokį pareiškimą padarė prie favoritų nepriskiriamas, tačiau režimui besąlygiškai lojalus veikėjas, rodo ir galimas Kremliaus žvalgytuves. Kitaip tariant, S. Mironovo lūpomis kalba dabartinio prezidento aplinka, kuriai rūpi ne tiek visuomenės, kiek stambių verslo ir politinio elito grupuočių reakcija į galimą V. Putino valdymo pratęsimą, nes bent jau šiandien kokių nors aiškesnių žinių apie prioritetinį favoritą nėra, o tikėtis normalios demokratinės kovos dabartinėje Rusijoje net neverta.

Žinoma, tokią iniciatyvą reikėtų vertinti ir Rusijos santykių su Vakarais kontekste. Viena vertus, galima klausti, ar Kremlius ryšis tokioms antidemokratiškoms reformoms, jei ir toliau norės draugiškai sutarti su didžiosiomis Europos valstybėmis ir, visų pirma, su JAV. Kita vertus, Maskva Europai jau seniai parodė, kad kai kurias problemas galima spręsti pasitelkus vamzdžius, o su Vašingtonu galima draugauti kovojant su terorizmu, svarbu tik, kad į Baltuosius rūmus neateitų demokratai. Be to, galimą Konstitucijos reformą, kuri prezidento kadenciją pratęstų iki septynerių metų ir įteisintų tris kadencijas iš eilės, Kremlius visuomet gali pavadinti savo vidaus politikos reikalu, į kurį užsienio valstybėms kištis nevalia. Lygiai tas pat buvo daroma, pavyzdžiui, su Čečėnijos klausimu, o dabar panašiu tonu Rusija atsikirtinėja ir dėl Padnestrės bei Abchazijos.

Būtų galima džiaugtis, jei mintį pratęsti V. Putino valdymą būtų iškėlęs Vladimiras Žirinovskis. Tokiu atveju visą kaltę būtų galima suversti šio veikėjo impulsyvumui bei ekscentriškumui ir nelaikyti to rimtu politiniu signalu. Deja, S. Mironovo pavardė ties galimu projektu keisti Konstituciją yra svarbi užuomina, kuri galbūt reiškia, kad dominuojantys Kremliaus klanai nepasidalija įtakos sferomis, neturi bendro ateities scenarijaus, patenkinančio visų jų interesus, ir todėl V. Putino išlaikymas valdžioje būtų neblogas kompromisinis variantas.

Tačiau baigiant reikia pabrėžti, kad galimybė išlaikyti dabartinį prezidentą soste priklauso ne tik nuo regionų, visuomenės ar politinių klanų valios. Nemaža dalis dabartinio politinio režimo kapitalo atsirado dėl palankių pasaulinių ekonominių aplinkybių, ypač dėl aukštų naftos ir dujų kainų, kurios stambiai eksportuotojai Rusijai yra itin naudingos. Tačiau bet koks rimtesnis susvyravimas pasaulinėse rinkose galėtų pakirsti ir tariamai V. Putino sukurtos ekonominės Rusijos gerovės mitą, ir tuomet rėksmingi Boriso Berezovskio grasinimai nauja revoliucija jau įgautų realų pagrindą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras