Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nauja sena Brazilijos politikos kryptis (1)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 10 17

Spalio 5 dieną įvykę rinkimai Brazilijoje tikrąja to žodžio prasme stabdė eismą gatvėse: daugiau ar mažiau šventiškai nusiteikę piliečiai ėjo rinkti savo prezidentą, nacionalinio parlamento narius ir valstijų senatorius. Jau to paties sekmadienio vakare elektroninių balsavimo kabinų dėka paaiškėjo rinkimų rezultatai: ketvirtą rinkimų kadenciją iš eilės Brazilijos politinėje arenoje dominuos Darbininkų partija (DP, Partido dos Trabalhadores). Žinoma, septintos pagal dydį pasaulio ekonomikos Brazilijos rinkimų rezultatai turės įtakos ir už pačios šalies ribų, tad įdomu apžvelgti, kokią politiką DP vykdė per tris buvusias kadencijas, už ką kritikuojama ir ką jos dominavimas reiškia tarptautinei bendruomenei.

Luiz Inácio Lula da Silva – populiariausias visų laikų Brazilijos prezidentas

2002 metais prezidento rinkimus laimėjus Luizui Inácio Lula da Silvai, brazilų vadinamam tiesiog Lula, o jo įkurtai Darbininkų partijai gavus daugiausia vietų šalies parlamente, prasidėjo DP era Brazilijos politikoje. Per pirmus aštuonerius jos metus – dvi Lulos kadencijas – Brazilijos ekonomika plėtėsi ganėtinai sparčiai. BVP augo net 6,1 proc. 2002-aisiais, tokiu pat greičiu ir 2007-aisiais, ir po susitraukimo iki –0,3 proc. šoktelėjo iki 7,5 proc. 2010-aisiais. Pasirinkusi kairiesiems nebūdingą griežtesnę fiskalinę politiką su įvairiomis skurdo ir socialinės atskirties mažinimo programomis, Lulos vyriausybė kiek anksčiau, nei planuota, baigė mokėti valstybės skolą Tarptautiniam valiutos fondui.

Bene didžiausias prezidento da Silvos aštuonerių metų valdymo laimėjimas ir yra minėtosios jo ir DP inicijuotos socialinės reformos. Pavyzdžiui, dėl dešiniųjų kritikuotos šeimų rėmimo programos, teikiančios išmokas skurdesnėms šeimoms su sąlyga, kad jos skiepys ir leis vaikus į mokyklą, remiančios per 12 milijonų namų ūkių, padidėjo vaikų, baigusių vidurinę mokyklą, procentas ir gerokai sumažėjo kūdikių mirtingumas. Skurdo lygis krito ir dėl fiskalinės atsakomybės įstatymo, žemės perskirstymo programos bei universalios nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos, kurią už jos laimėjimus sveikino ir Pasaulinė sveikatos organizacija. Trumpai tariant, per Lulos valdymo laikotarpį pasiekta įspūdingų rezultatų mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, nuo kurių iki šiol kenčia visas Pietų Amerikos žemynas.

Ir nors daugybė opių problemų išlieka – skurdas ir socialinė atskirtis, neraštingumas, vaikų prostitucija, nusikalstamumas ir kt., – nenuostabu, kad, savo politika padėjęs apie 20 milijonų žmonių išbristi iš skurdo, prezidento postą 2010-aisiais Lula paliko turėdamas istorinį 90 procentų politinį palaikymą. „Lula gali didžiuotis tuo, jog net būdamas pirmasis Brazilijos prezidentas, nebaigęs jokio universiteto, jis įkūrė daugiausia universitetų ir technikos mokyklų“, – teigia „The Economist“.

Dilma Rousseff: sulėtėjusi ekonomika ir paaštrėjusi kritika

Žinant šitokius svarius prezidento Lulos laikotarpio laimėjimus, tiesiogiai prisidėjusius prie milijonų brazilų gyvenimo kokybės pagerėjimo, nenuostabu, jog jam baigus antrą kadenciją prezidento postą 2010 metais užėmė jo politinė įpėdinė Dilma Rousseff. Dilma – taip politikę vadina šalies piliečiai – tęsė kairiųjų vyriausybės politiką ir Tarptautinio valiutos fondo giriamas rinkos liberalizavimo reformas. Gerinamos socialinės garantijos ir itin žemas nedarbo lygis, šiais metais daugiausia siekęs vos 5,1 proc., ir toliau išliko vienais aiškiausių Dilmos ir DP politikos rezultatų.

Vis dėlto pirmąją – ir šiuo metu besibaigiančią – prezidentės Dilmos valdymo kadenciją lydėjo ir dideli nesklandumai. Šalies ekonomika gerokai sulėtėjo: BVP augimas 2013-aisiais siekė vos 2,2 proc., o šių metų antrą ketvirtį šalies ekonomika net susitraukė 0,9 procento. Šių metų rugsėjį infliacija pasiekė 6,75 proc., aukščiausią lygį nuo 2011-ųjų. Bandymas derinti kairiųjų ir dešiniųjų politikas, kaip ir buvo galima tikėtis, sulaukė kritikos iš abiejų pusių: iš dešiniųjų – už per didelį protekcionizmą, o iš kairiųjų – dėl savotiško partijos ideologijos išdavimo ir neįvykdytų pažadų intensyviau plėtoti infrastruktūrą. Na, o viena daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukusių kritikos Dilmos vyriausybei formų galima laikyti Pasaulio futbolo čempionatą lydėjusius protestus, kurių dalyviai pasisakė prieš vyriausybės išlaidavimą.

Antras rinkimų turas ir posūkis į Rytus

Prieš rinkimus daug diskutuota, ar kritika Dilmai ir DP bus lemiamas veiksnys rinkėjams darant sprendimą. Nors vadinamasis „Lulos efektas“ Dilmos kadencijos metu blėso, pasitikėjimo DP, grįsto jos jau įvykdytais pažadais, užteko, kad rinkėjai dar kartą balsuotų už šią partiją per nacionalinius rinkimus. Ir nors antrasis prezidento rinkimų turas, vyksiantis spalio 26-ąją, negarantuoja Dilmai (42 proc. balsų pirmame ture) pergalės prieš centro ir dešiniųjų kandidatą Aecio Nevesą (Brazilijos socialdemokratų partija; 34 proc. balsų), aišku, jog didžiulių permainų šalies vidaus politikoje nebus. Jei prezidentu bus išrinktas A. Nevesas, pokyčiu taptų nebent didesnis vyriausybės neveiksnumas. Mat prezidentinė šalies valdymo sistema, kurioje prezidentas priklauso vienai partijai, o parlamento daugumą sudaro kita, gali reikšti didesnę politinių aklaviečių tikimybę.

Na, o kokia yra tikėtino Dilmos perrinkimo reikšmė tarptautinėje arenoje? Labiausiai tikėtina, jog antra Dilmos kadencija visų pirma reikš tolimesnį bendradarbiavimą su Rusija ir kitomis BRIKS šalimis, ypač Kinija. Brazilijos prekyba su Kinija per paskutinį dešimtmetį išaugo daugiau nei dešimteriopai, ir tai taip pat padėjo Brazilijai sumažinti finansinės 2008-ųjų krizės pasekmes šalyje. Dar 2009-aisiais Kinija aplenkė JAV ir tapo didžiausia Brazilijos prekybos partnere, ir tai iš dalies mažina – bet nepanaikina – Brazilijos priklausomybę nuo Vakarų, nors gal tik pakeičia ją priklausomybe nuo kito regiono. Brazilijos ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais taip pat stiprėjo, tad galima tikėtis dar glaudesnio ekonominio ir karinio-techninio regionų milžinių bendradarbiavimo.

Galiausiai, dabartinės Brazilijos vyriausybės nenorą stipriau „gręžtis į Vakarus“ galima paaiškinti tiek pažvelgus į XX amžiaus šalies istoriją, tiek į praėjusių metų įvykius. 1970–1980 m. Pietų Amerikoje dešiniųjų diktatūrų vykdyta operacija „Kondoras“, kurią rėmė CŽV, neaplenkė ir Brazilijos, nuo 1964 iki 1985 metų valdytos karinės vyriausybės. Tarp tuomečio režimo persekiotų kairiųjų aktyvistų buvo ir Dilma Rousseff, trejus metus kalėjusi ir kalėjime kankinta. Na, o pernai nuskambėjęs JAV šnipinėjimo skandalas – žinoma, nė iš tolo neprilygstantis „Kondoro“ žiaurumams – nepagerino dvišalių valstybių santykių. Tad, nors savęs visiškai atkirsti nuo JAV Brazilija nei žada, nei tas būtų įmanoma, glaudesnis bendradarbiavimas su Kinija ir Rusija, o ne su JAV, atrodo daug labiau tikėtinas. Kitaip tariant, jei JAV savo nacionaliniais interesais laiko tokius ekonominius interesus kaip „Kondoro“ laikais, Brazilijos prezidento rinkimų rezultatai joms neturėtų patikti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras